Tai pavadindamas imigrantus iš Vidurio Rytų „musulmonais užkariautojais“, tai paskelbdamas Vengriją krikščioniška šalimi premjeras Viktoras Orbanas vis randa būdų pagarsėti populistine nacionalistine retorika. Tačiau, nepaisant pykčio, kurį tokie pasisakymai sukelia Vakarų spaudoje, Vengrija pastaraisiais metais iš tiesų įgyvendina tai, ką būtų galima pavadinti didžiausiu socialinės politikos eksperimentu modernioje istorijoje. Ji kelia klausimą: ar valdžia gali paskatinti žmones turėti daugiau vaikų? Netrukus sužinosime. […]
Kalbėdamas pernai Budapešte vykusiame Pasaulio šeimų kongrese, Orbanas pristatė „veiksmų planą“ skirtą iki 2030 pakelti gimstamumą Vengrijoje nuo 1,5 vaiko moteriai iki stabilios populiacijos palaikymui reikalingo 2,1 vaiko. „Mūsų bendra tėvynė Europa pralaimi populiacijos lenktynes su kitomis civilizacijomis“, sakė jis konservatyvių krikščionių auditorijai, „vis mažiau santuokų, vis mažiau vaikų priveda prie gyventojų senėjimo ir nuosmukio.“ […]
Šeimai palankios socialinės politikos taikymas – Orbanui ne naujiena; jo naujasis planas yra, iš esmės, per praėjusias dvi kadencijas įvykdytų reformų tąsa. […] Turint visas vyriausybės programas omenyje, dabar Vengrija skiria beveik 5% savo BVP paramai šeimoms – keturis kartus daugiau nei skiriama gynybai finansuoti. Didžiausią šios sumos dalį sudaro tiesioginės piniginės išmokos.
Visa tai puikiai dera su D. Trumpą primenančiu Orbano siekiu „sugrąžinti šeimai stiprybę“ (make families strong again, angl.) Dešimties milijonų forintų vertės klausimas – vis dėlto – ar visos šios išlaidos duos naudos, ar galiausiai pinigai už vaikus taps pinigais, išmestais į balą.
Kinijos vieno vaiko politika pademonstravo, kad vyriausybės puikiai moka sugriauti gyventojų vaisingumą; valdžios galimybė sukurti atvirkštinį efektą, kita vertus, kelia daug abejonių […] 2017 metais Singapūre, pavyzdžiui, gimstamumas smuko į naujas žemumas – 1,16 vaiko moteriai – nepaisant 10000 JAV dolerių premijų šeimoms, turinčioms tris ar daugiau vaikų. Taip pat, prabėgus dešimčiai metų nuo Japonijoje priimto šeimai palankių reformų rinkinio, gimstamumas paaugo labai nežymiai – nuo 1,37 iki 1,46 vaiko moteriai. Šalis pagarsėjusi savo uždarumu užsieniečiams dabar yra priversta planuoti didžiulę imigracijos programą darbo jėgos trūkumui spręsti. […]
Vis dėlto Vengrijoje, kaip ir [kitose Centrinės Europos šalyse] valdžia ne vien suteikia šeimoms finansines paskatas turėti daugiau vaikų, bet ir akcentuoja tradicinę vaisingą šeimą kaip pareigos tautai arba kaip krikščionybės aspektą. Kitaip tariant, vaikų turėjimas laikomas savaime kilniu tikslu, o šeimos – ir ypač mamos – kuriančiomis vertę, didesnę nei gali būti įvertinta rinkos kainomis. Ekstremalus moralinės paskatos veikimo pavyzdys – šoktelėjęs gimstamumas Gruzijoje po to kai šios šalies Ortodoksų bažnyčios patriarchas Ilja II pažadėjo asmeniškai pakrikštyti kiekvieną trečiąjį santuokoje gyvenančių porų vaiką. […]
Į Vengrijos pavyzdžio, atrodo, mokosi ir kaimyninės Lenkijos valdančioji Teisės ir Teisingumo (PiS) partija. Nors jos politika kartais vertinami kontraversiškai, 2015 m. atėjusi į valdžią ši partija išreiškė savo katalikišką pasaulėžiūrą žmonių palankiai vertinamais sprendimais, įkvėptais Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo […]
Pasak Pasaulio Banko, Lenkijos programa [skirianti 500 zlotų už kiekvieną gimusį vaiką], visai išnaikino ekstremalų vaikų skurdą šioje šalyje, o neseniai atlikta ekonomisto Lymano Stone’o analizė rodo, kad ši priemonė netgi turėjo reikšmingą teigiamą poveikį gimstamumui. Laikas parodys ar pozityvios Rytų Europos patirtys bus tvarios. Vis dėlto yra pagrindo optimizmui. Skirtingai nuo technokratinių Singapūro ar Japonijos programų, Rytų Europos šalys akcentuoja visuomenės etinę pareigą stiprinti šeimas ir tikrą vaikų klestėjimą.
Ir kas galėjo pagalvoti, kad dar neseniai ateistinių komunistų režimų priespaudą kentusios šalys taps šeimos politikos avangardu. […]
Visas tekstas anglų kalba…
Už stiprinimą šeimų ir gimxtamumą! Išsaugojimas tautos nuo mirties