Šarūnas Jasiukevičius. Juodųjų viešųjų ryšių akcijos pasitelkiamos Rusijos interesams

Praėjus šiek tiek laiko nuo žydų–Rakučio–Valiušaičio istorijų ir atvėsus emocijoms pats laikas panagrinėti kas čia įvyko.

Kad suvokti kontekstą, reikia šiek tiek grįžti laiku ir prisiminti 2019 metų Valstybės saugumo ir antrojo operatyvinių tarnybų departamentų, kitaip Lietuvos karinės žvalgybos, parengtą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.

Septintajame ataskaitos puslapyje yra štai šis tekstas:

„Rusija, siekdama menkinti Lietuvos valstybingumą, plėtoja istorijos politikos projektus: neigia Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją ir propaguoja teigiamą sovietų įtakos Lietuvos raidai įvaizdį. Į šiuos projektus Rusija ypač stengiasi įtraukti jaunimą. 2018 m. vienas pagrindinių Rusijos istorijos politikos taikinių buvo Lietuvos partizaninis judėjimas, neatitinkantis Rusijos plėtojamų ir Lietuvos valstybingumą menkinančių istorijos naratyvų. Rusija kuria nuolatinį prieš Lietuvą nukreiptą propagandos srautą. Jis ypač suintensyvėja Lietuvai pradedant atsakomuosius veiksmus prieš agresyvią Rusijos užsienio politiką.“

46 puslapyje yra paaiškinta plačiau:

„Prieš sovietų okupaciją kovojęs Lietuvos partizaninis judėjimas yra vienas pagrindinių Rusijos istorijos politikos taikinių, nes paneigia Kremliaus propaguojamo istorijos naratyvo klišes apie teigiamą sovietų įtaką Lietuvos raidai. Rusijos valdžios atstovai ir jų kontroliuojami propagandistai siekia formuoti nuostatas, kad prieš sovietų okupaciją kovojo tik su nacistine Vokietija bendradarbiavę ir Holokauste dalyvavę nusikaltėliai. Taip Kremlius, siekdamas kompromituoti Lietuvos partizaninį judėjimą, ciniškai manipuliuoja Holokausto tragedija savo istorijos politikos tikslais. Lietuvos Seimui 2018 m. paskelbus vieno Lietuvos partizaninio judėjimo lyderių A. Ramanausko-Vanago metais, Rusijos propagandistai dar labiau sustiprino šią veiklą.

….

Rusijos propagandistų skleidžiamas naratyvas menkina Lietuvos valstybingumą, o jų kaltinimai Lietuvai istorijos klastojimu ir nacizmo rėmimu labai efektyviai formuoja Lietuvos kaip priešo įvaizdį Rusijos visuomenėje. Taip Rusijos istorijos politika ideologiškai grindžia prieš Lietuvą nukreiptus destruktyvius Kremliaus režimo veiksmus ir kelia pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui.“

Visą ataskaitą galima rasti čia.

Apie birželio partizaninį sukilimą ir jo lyderius turbūt daug pasakoti neverta. Paminėsiu, tik kad ašinės jo figūros buvo Kazys Škirpa ir Adolfas Ramanauskas –Vanagas. Apie patį sukilimą šaltinių yra daug, bet esmę galite paskaityti čia.

O dabar noriu jus supažindinti su viena ryškiausių Rusijos propagandos asmenybių. Anton Vuima.

Vuima yra Rusijoje gerai žinomas juodųjų viešųjų ryšių kampanijų organizatorius. Kad geriau suprasti kas yra juodieji viešieji ryšiai, arba, kad suprasti kaip tai supranta Rusijos juodųjų viešųjų ryšių organizatoriai užtenka paskaityti Antono knygos „Juodieji viešieji ryšiai“ įžangą:

„Kas yra juodieji viešieji ryšiai? Užsienio literatūroje šis terminas mažai vartojamas ir galima sakyti, kad tai rusų išradimas. Jei paklaustumėme kurio nors garsaus užsienio viešųjų ryšių aso, ar jis užsiima juodaisiais VR, jis labai įsižeistų.

Vis dėl to užsienyje juodieji VR egzistuoja ir jie išplėtoti, matyt, geriau nei pas mus. Purvinos informacijos sklaida gvildenant politinius ir ekonominius klausimus yra vienas iš konkurencijos instrumentų. Bet niekas nevartoja termino juodieji VR, o vadina:

Kova už žmogaus teises
Kova už socialinį teisingumą
Kova už demokratiją
Kt.

Visa tai traktuojama kaip kova už kokį nors visuomeniškai naudingą ir kilnų tikslą.

Ką mes vadinsime juodaisiais VR? Bet kokias informacines atakas, griaunančias verslą, įvaizdį, korporacinius ryšius ir pan. Galima sakyti, kad juodieji VR – tam tikras informacinių karų kariavimas.“

Kad galėtume objektyviau vertinti autorių, būtina pažymėti , kad jis yra ne tik daugybės juodųjų ryšių akcijų ir propagandinių kampanijų autorius, bet netgi yra parašęs keletą knygų apie lobizmą, propagandą ir komunikacinius karus, gerai žinomas Rusijoje, ne kartą kalbintas žiniasklaidos priemonių, pravedęs daugybę mokymų ir seminarų.

Jo vadovaujama įmonė irgi gana iškalbingu pavadinimu – „Dvasinis paveldas“. A. Vuima asmeninėje svetainėje www.vuima.ru išvardyta labai daug jo organizuotų akcijų, bet reikia turėti omenyje, kad yra dar daugiau tokių, apie kurias jis viešai pasakoti dar, arba apskritai negali. Manau nesuklysiu pavadindamas Anton Vuimą vienu iš Rusijos juodųjų ryšių ir propagandos ryškiausių personažų.

Įdomybės prasideda skaitant A. Vuimą knygą „Juodieji viešieji ryšiai“. 24 knygos puslapyje yra skyrius „Juodųjų VR atakų metodai“. Aprašyta daug, bet šiandien kaip niekada įdomi dalis pavadinimu „Dvejopų auditorijų metodas“. Kad būtų aiškiau, pasakysiu, kad šis metodas kituose šaltiniuose dar vadinamas tarpinės auditorijos aktyvavimo metodu. Štai kas rašome knygoje:

Šis metodas numato nuoseklų poveikį kelioms tikslinėms auditorijoms. Beje, pirmosios auditorijos naudojamos akcijoms, orientuotoms į antrąsias auditorijas. Pavyzdžiui, iš pradžių įaudrinami gyventojai, tada – žiniasklaidos priemonės, o paskui – valdžia. Be abejo, akcijų eiliškumas visais atvejais skirtingas, bet galutinė visos VR kampanijos instancija yra būtent valdžia. Vis dėlto toks nuoseklumas ją kur kas labiau įtikinamai paveikia, negu tiesioginis jūsų kreipimasis į valdžią.

Kampanijos, pagrįstos šiuo metodu, sudaromos iš kelių nuoseklių kampanijų, kurias paprastai sieja viena problematika. Toks metodas efektyvus, jeigu jums reikia galingų VR. Šias kampanijas galima įgyvendinti turint net ir labai kuklų biudžetą, nes vėlesnius etapus finansuoja patys suinteresuoti asmenys.

Šiek tiek paaiškinsiu kas čia turima omenyje. Labai dažnai paveikti tikslines auditorijas yra gana sudėtinga, nes poveikio šaltinis yra nežinomas ar neįtakingas. Tačiau pasitelkus tarpininkus – rezultatas būtų jau visai kitoks. Pavyzdžiui kokias nors asociacijas, draugijas, tautinių mažumų bendrijas, nuomonės lyderius arba visuomenines organizacijas.

Anton Vuima pateikia ir savo paaiškinimą:

• Daugelį juodųjų VR kampanijų reikia rengti pasitelkus visuomenines nekomercines organizacijas. Gali būti panaudotos tiek egzistuojančios, tiek ir specialiai įkurtos visuomeninės organizacijos.
• Visuomeninių organizacijų panaudojimas leidžia išlikti šešėlyje kompanijai užsakovei. Jums nėra reikalo vykdyti šios kampanijos savo vardu ir kaip nors aktyviai joje dalyvauti.
• Juodųjų VR kampanija turi siekti kilnių, visuomenei naudingų tikslų. Ji turi palaikytigėrio ir teisingumo idėjas.
• Reikia priversti suabejoti kokia nors gyvybiškai svarbia konkurento savybe, o nemėginti visiškai diskredituoti šią savybę. Nereikia tiesmukai linksniuoti – reikia sukelti vartotojų nepasitikėjimą naudingomis konkurento savybėmis. Geriau, kad neigiama nuomonė apie konkurentą kiltų tikslinės auditorijos galvose kaip jų pačių samprotavimo pasekmė, o ne dėl jūsų informacijos.
• Svarbu teisingai pasirinkti atakos taikinį ir tikslinę puolimo auditoriją.
• Jei trūksta konkurentą kompromituojančios informacijos, galima panaudoti netiesioginius faktus, parinkus, „teisingus“ informacinius akcentus.

Lietuvoje vykusiai žydų–Rakučio-Valiušaičio situacijai labai daug aiškumo duoda Anton Vuima knygos 26 puslapyje pateiktas jo vykdytos viešųjų ryšių atakos pavyzdys:

NACIONALIZMAS BLOGIAU UŽ VAGYSTĘ

„Žodžiu, man reikėjo atakuoti vieną kompanija, kuri buvo beveik nepriekaištingos reputacijos. Aš suradau labai mažai pulti tinkamų faktų. Mano agentas, užmezgęs ryšius su kompanijos darbuotojais, atsitiktinai susidūrė su grupe pagrindinių vadybininkų-nacionalistų.

Išore tie niekam nepavojingi žmonės niekuo nepriminė nacionalistų, bet privačius pokalbius jie dažnai koneveikdavo vieną iš tautų kaip nevisavertę. Jie aktyviai šaipėsi iš tos tautos atstovų protinių sugebėjimų ir tyčiojosi iš jų.

 Aš suradau neginčijamų jų nacionalizmo įrodymų, taip pat šį faktą patvirtinančių tekstinių užrašų ir garso įrašų.

 Mes kreipėmės į regiono tautinę bendruomenę, paskui – į šimtus kompanijų, kurių direktoriai buvo kaip tik šios tautybės atstovai. Pasirodė, kad vadybininkai-nacionalistai iš tiesų nuolat bendradarbiauja su kompanijomis, kurių aukščiausius vadovų postus užima jų koneveikiamos tautybės atstovai. Daugelis įtakingų šios tautinės bendruomenės atstovų sužinojo apie neigiamą vadybininkų-nacionalistų požiūrį į juos. Todėl ši auditorija pati ėmėsi priešiškų veiksmų ir juodųjų VR, orientuotų į visas tikslines jų kompanijos auditorijas.

 Aktyvi juodųjų VR veikla pasiekė, kad kompanija, vadovaujama vadybininkų-nacionalistų, per metus nusirito iki visiško bankroto, užtikrindama sėkmę mano klientui. Beje, jie buvo spaudžiami per valdžios institucijas, per jų pačių personalą, tiekėjus ir klientus.“

Scenarijus nieko neprimena?

www.jasiukevičius.lt