Pirmoje ir antroje dalyse aptarėme geopolitinį makro kontekstą ir planą A – mus apgins NATO ir planą B – galimybės gintis patiems.
Sienos apsauga
Sudėjus Lietuvos – Kaliningrado srities ir Lietuvos – Baltarusijos sienos ilgius, gauname 962 kilometrus. Tai yra maždaug tiek pat, koks šiuo metu yra fronto linijos ilgis Ukrainos–Rusijos kare.
Uždavus klausimą, ar mūsų siena yra saugoma, ko gero, daugelis atsakytų, jog taip – valstybės siena yra saugoma. Bet patikslinus klausimą, ar siena taip saugoma, kad nebūtų įmanoma pereiti, turbūt daugelis susimąstytų.
Situacija, palyginti su tais laikais, kuomet grybautojai netyčia nueidavo į Baltarusiją, jau praėjo. Dabar tikrai žymiai geriau. Nemažai ruožų yra tvora, dauguma tų ruožų dar ir vaizdo kameromis stebimi. Vidaus reikalų ministrė pasakoja, kad yra nutiesta koncertina ir dabar mes jau saugūs. Tačiau ar pakankamai?
Lietuvoje leidžiami pinigai atlikti įvairius tyrimus, kiek lietuviai vartoja kontrabandinės produkcijos. Renkamos nuorūkos, tušti buteliai ir skaičiuojama, kiek baltarusiški gaminiai sudaro nuošimčių nuo bendrai vartojamos produkcijos. Tačiau ir be tyrimų, pasivažinėjus pasienio miesteliuose, pakalbėjus su vietiniais gyventojais, paaiškėja, kad pasienio tarnyboje dirbantys žmonės iš atlyginimo niekaip nebūtų galėję nei prabangių automobilių nusipirkti, nei namų pasistatyti. Siena kiaura kaip rėtis.
Kontrabandinės cigaretės per sieną gabenamos pėsčiomis, elektriniais paspirtukais, automobiliais, sunkvežimiais ir netgi traukiniais. Aš jau nekalbu apie kone 10 metų netaisomą, neva tai sugedusį geležinkelio vagonų skanavimo rentgeno aparatą. Dabar jau sutaisytas.
Mano nuomone, kažkas yra labai negerai su Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Visuose pavaldumo lygiuose. Susidaro įspūdis, kad vadovybė visiškai nesuinteresuota tos problemos spręsti. Matyt, turi tam priežasčių.
<…>
Kastuvėlių karas
Vienas Ukrainoje kariaujantis lietuvis tai, kas dabar ten vyksta, yra pavadinęs kastuvėlių karu. Nors pas mus niekas negalvoja apie pozicinį karą, tačiau kuomet pas abi konflikto puses trūksta priemonių, bet koks judrus karas anksčiau ar vėliau tampa poziciniu karu. Taip įvyko Ukrainoje. Ukrainiečių vasaros kontrpuolimas buvo labai apsunkintas rusų įrengtos Surovikino gynybinės linijos. Lygiai taip pat rusų puolimas patiria milžiniškus nuostolius kiekvieną dieną dėl ukrainiečių fortifikacijos.
Aš į Ukrainą važinėju nuo pat karos pradžios, pirmas sienos kirtimas pase pažymėtas kovo 5 d., t. y. praėjus 9 dienoms nuo karo pradžios. Važinėju ten kone kas mėnesį ir labai gerai matau karo dinamiką. Matau, kaip keičiasi įtvirtinimai ir fortifikacijos įrenginiai. Anksčiau tai būdavo primityvūs paprasti grioviai, blindažai buvo tiesiog didesni grioviai su pušinių rastų stogais. Vėliau pradėjo rastus dengti dviem kryptimis, vėliau dviem kryptimis, bet su smėlio maišų intarpu. Dabar jau statoma kokybiška gynybinė linija su gelžbetoniniais blindažais, apkasų šonai sutvirtinti medinėmis sienutėmis. Net lėtieji estai jau paskelbė, kad statys bunkerių sistemą pasienyje su Rusija. Pas mus kažkodėl vis dar galvojama, kad karas tikrai nebus pozicinis ir kad nėra prasmės statyti fortifikacijos sistemos.
Dar kartą noriu priminti, kad klaida yra vertinti Baltarusiją kitaip nei Rusiją ir galvoti kad tai yra savarankiška valstybė. Baltarusijoje yra dislokuotas Rusijos branduolinis ginklas, Baltarusijoje yra Rusijos kariai, iš Baltarusijos buvo vykdomas Kyjivo puolimas per Černobylio zoną. Naivu yra tikėtis, kad norint užpulti Lietuvą nebus pasinaudota Baltarusija.
Kodėl siekiama, kad Lietuva būtų žemiausiai kabantis vaisius ir lengviausias grobis iš visų Baltijos valstybių? Ar mūsų Krašto apsaugos ministerijoje nesuprantama, kad tai vis tiek reikės anksčiau ar vėliau padaryti? Tik prasidėjus karui, tai padaryti bus nepalyginamai sunkiau. Be to, gynybinę liniją teks statyti jau ne ties pasieniu, o atidavus priešui Vilnių ir Kauną, kažkur ties Taurage. Tai gal bent ties Taurage galim pradėti statyti?
Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, Benas Hodgesas, yra pasakęs, kad Lietuvoje turėtų būti bunkerių ir požeminių slėptuvių tinklas, tačiau mūsų krašto apsaugos ministras sako, kad siūlymai yra iš piršto laužti. Ar tikrai, ministre?
Visas straipsnis ČIA.
Sutinku su autoriumi. Bet iki šiol niekas nekalba apie tai, kiek Lietuvos kariuomenėje yra vitkauskų. O kaip manote, kodėl Lietuvos karininkijai nereikalingos karininkų ramovės? Jie ten būna tik per oficialius renginius. Esu kariuomenės veteranas, todėl pažįstu aibę kariškių. Kai Rusija užpuolė Sakartvelą, prie Seimo valdžia organizavo protesto mitingą, kuriame dalyvavo visų valdžių atstovai, buvo
susirinkę labai daug žmonių. Kariškių, kurių Vilniuje yra daug, bent aš ten jų nemačiau. Kaip manote kodėl? Ir dar. Kai pasiklausau mūsų valdžių kalbas apie sienų apsaugą, Suvalkų koridorių, kalbas apie ginklavimąsi, jo finansavimo šaltinius neesant stiprios ekonomikos, civilinę saugą, prisimenu kadrus iš k/f “12 kėdžių”, kai O. Benderis nueina į laikraščio redakciją, o ten judėjimas kaip bičių avily. Mūsų atveju valdžių kalbos iš tuščio į kiaurą.