Artėjant Europos parlamento (EP) rinkimams Laisvos visuomenės institute atlikome tyrimą, kuriame nagrinėjome kandidatų nuostatas šeimos sampratos, gyvybės apsaugos, lytiškumo, žmogaus orumo klausimais. Praeitame straipsnyje pateikėme dabartinių EP narių, siekiančių perrinkimo, nuostatų analizę: peržiūrėjome jų balsavimus EP įvairiais klausimais, susijusiais su surogatinės motinystės legalumu, LGBT organizacijų įtaka, šeimos ir lyties samprata, lytiniu švietimu, atlygintine embrionų ir spermos donoryste ir abortais. Dabar metas susipažinti su politikais, kurie siekia pakeisti dabartinius ir tapti naujaisiais europarlamentarais. Siekdamas geriau išsiaiškinti jų nuostatas, LVI pakvietė visų kandidatų į EP sąrašų pirmajame dešimtuke esančius politikus iki gegužės 24 d. dalyvauti apklausoje ir pareikšti savo nuomonę 2019–2024 m. EP svarstytais vertybiniais klausimais (tais pačiais, pagal kuriuos buvo analizuoti dabartiniai EP nariai iš Lietuvos). Iš apklaustųjų kandidatų savo nuostatomis iki nurodyto termino pasidalinti sutiko 30 kandidatų iš 10 partijų (vėliau atsakiusiųjų kandidatų nuostatos straipsnyje nebus analizuojamos, jos bus atvaizduojamos LVI internetinėje svetainėje).
Kaip nuosekliausi ir atviriausi politikai atsiskleidė Nacionalinio susivienijimo (NS) kandidatai – visi 10 apklaustų politikų, tarp kurių partijos pirmininkas Vytautas Radžvilas (Nr. 1 sąraše) ir vicepirmininkas Vytautas Sinica (Nr. 2 sąraše), sutiko pasidalinti savo nuostatomis. Jie nurodė, jog ne vieną kartą paskutinėje EP kadencijoje svarstytą surogatinės motinystės praktiką laiko nesuderinamą su žmogaus teisėmis ir demokratinėmis nuostatomis. Visi kandidatai taip pat išreiškė nepritarimą progresyvistiniam lytinio švietimo modeliui ir lyties tapatybės teorijos pripažinimui, prieštaravimą LGBT organizacijų finansavimui. Politikai tvirtai pasisakė už nacionalinio suvereniteto apsaugą: nesutiko, jog vaiko apsaugos ir šeimos teisinio reguliavimo įgaliojimai būtų perduodami ES institucijų kompetencijai bei nepritarė tėvų teisių pripažinimui vienalytėms poroms tokių teisių nenumatančiose šalyse, net jeigu tokios poros yra įregistravusios santuoką ES valstybėje, kurioje tai legalu. Galiausiai, kandidatai nepritarė atlygintinės embrionų ir spermos donorystės legalizavimui ir tvirtai prieštaravo neseniai EP svarstytai iniciatyvai įtraukti teisę į abortą į ES pagrindinių teisių chartiją. Visi 10 apklaustųjų NS kandidatų minėtais klausimais išreiškė beveik tapačias pozicijas. Galima drąsiai teigti, jog tai nuosekliai konservatyvi politinė jėga, palaikanti prigimtinės šeimos ir lyties sampratą, pasisakanti už negimusios žmogaus gyvybės apsaugą, nepritarianti LGBT organizacijų ideologijai ir jų įtakos plėtrai visuomenėje bei nesutinkanti, jog šiais klausimais didėtų Europos Sąjungos įgaliojimai nacionalinių valstybių savarankiškumo sąskaita.
Nuo NS konservatyvumu nedaug atsilieka Aurelijaus Verygos vedamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašas bei Rimanto Dagio vadovaujama Krikščionių sąjunga (KS), nors, palyginti su NS, šių partijų kandidatai ne taip noriai dalinosi savo nuostatomis.
Iš penkių savo nuostatas išreiškusių LVŽS politikų (A. Veryga, A. Kubilienė, G. Surplys, Ž. Savickas, A. Norkienė) visi, išskyrus stipriausiąjį planetos žmogų Žydrūną Savicką, nurodė nepritariantys surogatinės motinystės praktikai. Šeštoje sąrašo pozicijoje esantis sportininkas nurodė, jog nepritaria teiginiui, kad surogatinė motinystė nesuderinamas su žmogaus teisėmis ir demokratinėmis nuostatomis. LVŽS kandidatų pozicijos išsiskyrė ir LGBT problemų klausimu – pavyzdžiui, A. Veryga, A. Kubilienė ir Ž. Savickas teigė, jog „laisvos nuo LGBT propagandos erdvės“ (kokios prieš keletą metų buvo nustatytos Lenkijoje), yra suverenios valstybės vidaus politikos reikalas, į kurį ES institucijos neturėtų kištis. Priešingą poziciją išsakė A. Norkienė ir G. Surplys, kurie teigė, kad atskiros ES valstybės su LGBT propaganda kovoti neturėtų. Kiti LVŽS kandidatai išsakė konservatyvias nuostatas minėtais klausimais. Galima daryti išvadą, jog su tam tikromis išlygomis tai konservatyvus kandidatų į EP sąrašas.
Prie konservatyvių politinių jėgų priskirtina ir Krikščionių sąjunga. Į LVI užduotus klausimus sutiko atsakyti trys jų kandidatai į EP: partijos pirmininkas, už konservatyvias pažiūras iš konservatorių partijos (TS-LKD) pašalintas Rimantas Dagys, vienas iš Šeimų sąjūdžio lyderių Algimantas Rusteika ir buvęs tautininkas Marius Kundrotas. Visi jie deklaravo nuosekliai konservatyvias nuostatas, kuriomis išreiškiamas palaikymas žmogaus orumo ir negimusios gyvybės apsaugai, prigimtinės šeimos ir lyties sampratai, ginamas nacionalinių valstybių savarankiškumas šiais klausimais nuo ES įgaliojimų plėtros.
Sąlyginai aukštą susidomėjimą LVI apklausa iki nurodyto termino pademonstravo ir Darbo partijos kandidatai į EP – savo nuostatomis pasidalino 5 politikai: Darius Ulickas, Mantas Stulgaitis, Giedrius Bindza, Raimundas Markauskas ir vienas savęs neįvardijęs kandidatas. Lyginant su prieš tai aptartų politinių jėgų kandidatais, jų nuostatos liberalesnės. Ypač tai akivaizdu negimusios gyvybės apsaugos klausimu – dauguma Darbo partijos kandidatų teigia, jog sutiktų įtraukti teisę į abortą į ES pagrindinių teisių chartiją. Kita vertus, visi atsakiusieji nurodė, jog prieštarauja progresyvistiniam lytinio švietimo modeliui, kuris akcentuotų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės aspektus. Taip pat beveik visi nurodė nepritariantys idėjai perduoti nacionalinėms valstybėms priklausančią vaiko apsaugos ir šeimos teisinio reguliavimo kompetenciją Europos parlamentui. Be to, beveik visi deklaravo nesutikimą, jog vienoje ES šalyje registruotų vienalyčių sutuoktinių tėvų teisės būtų pripažįstamos visoje ES. Kitais klausimais – surogatinės motinystės, LGBT organizacijų įtakos, atlygintinės embrionų ir spermos donorystės – darbiečiai, panašu, neturi vieningos pozicijos. Be to, pastebėta, kad neretai jie rinkosi atsakymą „nei sutinku nei nesutinku“, kas signalizuoja apie šių politikų neapsisprendimą vertybiniais klausimais. Darytina išvada, jog Darbo partijos kandidatai yra tarp konservatyvių ir progresyvistinių nuostatų svyruojanti politinė jėga.
LVI pateikė savo nuostatas vertybiniais klausimais po vieną ar du kandidatus ir iš partijų sąrašų: Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjūdžio, Regionų partijų, Tautos ir teisingumo sąjungos, Taikos koalicijos.
TS-LKD kandidatų tarpe iki nurodyto apklausos termino savo pažiūromis pasidalino du gana skirtingi politikai: Paulius Saudargas ir Matas Maldeikis. P. Saudargas liberaliosios liaudies tarpe priskiriamas TS-LKD „talibų“ kuopai – patiems konservatyviausiems šios partijos politikams. Iš tiesų, tai vienas iš nedaugelio TS-LKD Seimo narių, palaikančių tikrai konservatyvią partijos darbotvarkę – pavyzdžiui, jis oponavo daugumos jo partijos kolegų palaikomiems Partnerystės ir Civilinės sąjungos įstatymų projektas, kuriais siekta įteisinti šeimai prilygstančius vienalyčių porų santykius bei parengė jiems alternatyvų „Artimojo ryšio“ įstatymo projektą, kuriuo valstybė pripažintų vienalytes poras, neprilygindama jų šeimos santykiams. LVI apklausoje jis deklaravo išimtinai konservatyvias nuostatas: už valstybių narių suverenitetą (kovojant su LGBT propaganda, reglamentuojant vaikų apsaugos ir šeimos santykius), prieš progresyvistinį lytinį švietimą, LGBT organizacijų finansavimą, prekyba embrionais ir sperma bei abortų įtraukimą į ES pagrindinių teisių chartiją. Tuo tarpu M. Maldeikis atsiskleidė labiau kaip progresyvistinių nuostatų besilaikantis politikas: prieš LGBT propagandos ribojimus, už LGBT organizacijų finansavimą, už progresyvistinį lytinio švietimo modelį ir vienalyčių porų tėvų teisių pripažinimą visoje ES (tiesa, kiek nustebino, jog ir P. Saudargas pareiškė, jog neprieštarautų pastarajai iniciatyvai). Kita vertus, M. Maldeikis, kaip tikras konservatorius, išreiškė nepritarimą abortų įtraukimui į ES pagrindinių teisių chartiją, atlygintinei embrionų ir spermos donorystei bei surogatinės motinystės praktikoms. Dabartinių TS-LKD EP narių (A. Kubiliaus, R. Juknevičienė, L. Mažylio) nuostatos jau buvo išanalizuotos ankstesniame straipsnyje – iš esmės, visi jie laikosi progresyvistinių pažiūrų. Todėl pastebėtina, kad trečiuoju numeriu TS-LKD sąraše į EP kandidatuojantis P. Saudargas turi realius šansus tapti naujuoju europarlamentaru ir, tikėtina, įnešti daugiau konservatyvumo į Europos parlamentą.
Įdomiausius atsakymus pateikė LLRA-KŠS atstovas Michail Andrijanov (3 Nr. sąraše), kuris nuo atsakymų į visus klausimus akivaizdžiai išsisukinėjo ir pateikė ne savo nuostatas EP svarstytais ir LVI keltais klausimais, o filosofavo apie pačių klausimų formuluotes ir prasmę. Pavyzdžiui, paklaustas, kaip vertina surogatinės motinystės praktiką, jis teigė, jog „kiekvienas atvejis yra unikalus“, todėl vertinti šią praktiką bendrai yra „makabriška“. Ne pati surogacija makabriška, o jos vertinimas, teigia kandidatas. Panašiai šis politikas atsakė ir į visus kitus klausimus – nei vienu atveju nepateikė aiškaus vertinimo ir teigė, jog gyvenimas įvairus, ES įvairi, todėl nieko kategoriškai vertinti negalima. Šio politikos vertybės neaiškios net jam pačiam.
Regionų partijos atstovė Aurelija Jonikaitė (Nr. 8 sąraše) beveik visais klausimais deklaravo konservatyvias nuostatas: pasisakė prieš surogatinės motinystės praktiką, abortus, LGBT finansavimą, progresyvistinį lytinį švietimą, tėvų teisių pripažinimą vienalytėms poroms, vaiko apsaugos ir šeimos teisinio reglamentavimo perdavimą EP ir atlygintinę embrionų ir spermos donorystę. Kita vertus, reiktų nepamiršti, jog šios partijos sąrašą į EP vedantis europarlamentaras S. Jakeliūnas, kaip ankstesniame straipsnyje parodė jo balsavimų analizė, beveik nuosekliai atstovauja progresyvistinę darbotvarkę.
Taikos koalicijos atstovas Erikas Pavlovičius (Nr. 2 sąraše) taip pat beveik visais minėtais klausimais deklaravo konservatyvias nuostatas, išskyrus surogatinės motinystės praktiką (nurodė „greičiau nesutinkantis“ su teiginiu, kad surogatinė motinystė nesuderinama su žmogaus teisėmis ir demokratinėmis nuostatomis) ir atlygintinę embrionų ir spermos donorystę (nurodė, kad „turi būti apibrėžti aiškūs tikslai“).
Galiausiai, visais LVI užduotais klausimais konservatyvias nuostatas išreiškė ir Tautos ir teisingumo sąjungos atstovė Edita Navickienė (Nr. 7 sąraše).
Kaip matyti, dauguma LVI apklausoje dalyvavusių kandidatų į EP yra konservatyvūs politikai. Vis dėlto, būtina paminėti ir vieną progresyvistinę politinę jėgą, pirmą kartą dalyvaujančią EP rinkimuose ir juose keliančią naują, tačiau sąlyginai įžymų politiką. Tai, žinoma, yra Laisvės partija ir jos sąrašo vedlys Dainius Žalimas. Dalyvaudamas Prezidento rinkimuose jis pasirengimą birželio 9-ajai pradėjo kur kas anksčiau nei kiti politikai ar partijos. D. Žalimui jie nebuvo sėkmingi, jis surinko tik 3,5 proc. balsų. Tai parodė, jog Laisvės partijos ir D. Žalimo šansai birželio 9 d. peržengti 5 proc. barjerą į EP yra menki. D. Žalimo nuostatos jau buvo išanalizuotos Prezidento rinkimų kampanijos metu: tai progresyviausias ir liberaliausias vertybes atstovavęs kandidatas. Jis pasisako ne tik už vienalyčių porų partnerystės įteisinimą, bet ir už kryptingą judėjimą link santuokos bei įsivaikinimo teisių suteikimą joms. „Manobalsas.lt“ vykdytoje kandidatų į EP apklausoje jis „nurodė visiškai“ sutinkantis su teiginiu, kad „Bet kurioje valstybėje narėje sudarytos tos pačios lyties santuokos turi būti pripažintos visoje Europos Sąjungoje“. Be to, D. Žalimas remia socialinės lyties sampratą ir ne kartą yra pasisakęs už Stambulo konvencijos ratifikavimą, o jos kritiką tapatino su „rašizmo postulatais“. „Manobalsas.lt“ apklausoje jis nurodė, kad palaiko ir ES direktyvą dėl lyčių pusiausvyros įmonių valdyme ir pridūrė, kad pritaria „preferenciniam tam tikrų jautresnių grupių traktavimui stiprinant jų įgalinimą ir šalinant diskriminaciją“. Šioje apklausoje jis taip pat išreiškė nepritarimą, jog ES pripažintų savo krikščioniškąją tapatybę, kadangi „tai galėtų sukelti daug beprasmės politinės įtampos, ideologinių ginčų ir net mėginimų iš esmės pakeisti ES vertybių suvokimą“. D. Žalimas ir anksčiau keletą kartų pasisakė prieš Bažnyčios dalyvavimą visuomeninių klausimų sprendime tvirtindamas, jog tai prieštarauja „šiuolaikinės europietiškos pasaulietinės“ valstybės sampratai. Galima teigti, jog ir EP rinkimuose D. Žalimas ir jo vedamas Laisvės partijos sąrašas yra vienas iš labiausiai progresyvistinių pasirinkimų Lietuvos rinkėjams.
Prie nuosekliai progresyvistinių politinių jėgų priskirtina ir Socialdemokratų partija bei Liberalų sąjūdis – jų nuostatos išanalizuotos ankstesniame straipsnyje.
O kokia partija galėtų būti apibūdinama kaip nuosekliausiai ginanti konservatyvias vertybes? Atlikto LVI tyrimo kontekste, tokia galėtų būti įvardijamas Nacionalinis susivienijimas. Nors konservatyvias nuostatas išreiškė ir nemažai kitų į EP kandidatuojančių politikų, šios politinės jėgos atstovai buvo atviriausi dėl savo pažiūrų ir pademonstravo vieningą požiūrį dėl 2019–2024 m. EP svarstytų ir šiame tyrime LVI keltų moralinių-vertybinių klausimų. Tai rodo šios politinės jėgos pažiūrų nuoseklumą ir tvirtą apsisprendimą dėl savo ginamų vertybių. Be to, pora šios partijos kandidatų į EP (Vytautas Sinica ir Almantas Stankūnas) jau kuris laikas yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai. Jų veikla rodo, kad NS ne tik deklaracijomis išpažįsta krikščioniškojo socialinio mokymo principus, bet ir turimo politinio atstovavimo lygmeniu aktyviai gina šią darbotvarkę. Pavyzdžiui, 2023 m. Vilniaus miesto taryboje jie reikalavo neskirti lėšų LGBT simboliams Vilniaus mieste, o 2024 m. – nefinansuoti LGBT Pride parado. NS, kaip neparlamentinė partija, nuosekliai reiškė poziciją už prigimtinę vyro ir moters šeimą ne tik šios rinkimų kampanijos kontekste. Tiek 2023 m., tiek 2024 m. ji viešai kreipėsi į užsienio šalių ambasadorius Lietuvoje reikalaudama nepažeidinėti Vienos konvencijos ir netaikyti spaudimo Lietuvai įteisinti vienalytę partnerystę ir kitus susijusius įstatymus. Todėl galima teigti, kad NS savo aktyvumu išsiskiria iš konservatyvių neparlamentinių partijų.
Tarp parlamentinių partijų, keliančių savo kandidatus šiuose EP rinkimuose, kaip konservatyviausia gali būti įvardijama LVŽS. Nors 2019–2024 m. EP ją atstovavęs B. Ropė ir S. Jakeliūnas (iki 2024 m., dabar kandidatuojantis su Regionų partija) vykdė labiau progresyvistinę darbotvarkę, LVŽS išsigrynino kaip pakankamai nuosekliai konservatyvias vertybes ginanti politinė jėga po to, kai nuo jos atskilo liberalioji Sauliaus Skvernelio frakcija.
Tarp parlamentinių partijų link konservatyvių vertybių atstovavimo linksta ir Darbo partija, nors LVI tyrimo kontekste jų kandidatai į EP atsiskleidė kaip pakankamai neapsisprendę EP darbotvarkėje svarstomais vertybiniais klausimais.
O Tėvynės sąjunga, kuri plačiojoje visuomenėje vis dar žinoma kaip konservatorių partija, vertinant jos veiklą EP, sunkiai telpa į konservatyvių vertybių rėmus. Kita vertus, EP posto siekiantis partijos vicepirmininkas P. Saudargas yra vienas iš keleto šios partijos politikų, vis dar mėginančių paneigti šios politinės jėgos liberalėjimo tendencijas.
