Saulius Arlauskas. Tai būtų per didelė našta ir atsakomybė Konstituciniam Teismui

Sausio 3 d. Konstitucinis Teismas (KT) nagrinėjo bylą dėl leidimo išdavimo užsieniečiui gyventi Lietuvoje, kuris kitoje valstybėje susituokė su tos pačios lyties Lietuvos piliečiu, bet pats nėra Lietuvos pilietis.

Vyriausiasis Administracinis Teismas, kaip pareiškėjas, klausė KT, ar mūsų Konstitucija, imperatyviai drausdama tos pačios lyties asmenims tuoktis, vis dėlto pripažįsta tos pačios lyties asmenų užsienyje sudarytą santuoką arba registruotą partnerystę šeima?

KT sprendimą turėtų paskelbti per mėnesį. Kalbama, kad Konstituciniam Teismui nusprendus pripažinti šeima užsienyje tos pačios lyties asmenų sudarytą santuoką arba registruotą partnerystę, tai gali tapti juridiniu pagrindu seksualinėms mažumoms Lietuvoje reikalauti, kad Lietuvos valstybė pripažintų ir jų teisę kurti šeimas sudarant registruotos partnerystės sutartis ar net santuokas. Šiuo klausimu „Pozicijos“ redakcija kalbina teisės filosofijos profesorių Saulių Arlauską.

Gerb. profesoriau, grupė visuomeninių organizacijų ir piliečių dėl šios bylos aktualumo valstybės šeimos politikai kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Jūs buvote vienas iš šio kreipimosi bendraautorių. Kreipimesi nurodyta, kad tokį svarbų konstitucinio reguliavimo klausimą, kaip tos pačios lyties asmenų santuokos ir, ar tokia santuoka yra laikytina šeima, turėtų spręsti šalies piliečiai referendume. Minėtą dokumentą pasirašė grupė nevyriausybinių organizacijų ir per šimtą inteligentijos atstovų. Leisti pasisakyti kreipimosi autoriams KT teismo posėdyje prašė Seimo atstovas Valerij Simulik. Tačiau Teismas tai daryti atsisakė. Ar nenuvylė toks Konstitucinio Teismo elgesys? O gal į dokumente išdėstytas mintis Konstitucinis Teismas vis dėlto to atsižvelgs?

A.S. Iš pradžių dėl nuvylė-nenuvylė. KT posėdyje V. Simulik dalyvavo kaip Seimo atstovas suinteresuoto asmens teisėmis. Kreipimosi į KT iniciatoriai laiške Seimo Pirmininkui V. Pranskiečiui paprašė, kad Seimas atstovautų ir minėtą kreipimąsi į KT pasirašiusių nuomonę. Teisme V. Simulik buvo įgaliotas pateikti bendrą Seimo nuomonę, kuri nebūtinai turėjo atitikti grupės piliečių nuomonę.

Manyčiau, kad V. Simulik teisėjams įteikė visuomeninių organizacijų kreipimosi tekstą, kaip atskirą nuomonę, kurią manė esant tikslinga pateikti. Ir tam turėjo teisinį pagrindą.

Seimas atstovauja Lietuvos Respublikos piliečiams. Grupė piliečių oficialiai laišku paprašė Seimo atstovauti jų nuomonei. Seimas negalėjo į piliečių nuomonę neatsižvelgti. Taigi tuo būdu atsižvelgė. Ar atsižvelgs Konstitucinis Teismas, minėtą kreipimąsi atmetęs, grąžinęs jį Seimo atstovui ir neišklausęs kreipimosi autorių, klausimas atviras. Faktas tas, kad šio dokumento byloje nėra.

Kita vertus piliečių kreipimąsi visi Konstitucinio Teismo teisėjai perskaitė. Teisėjams kreipimosi autorių paaiškinimai posėdyje pasirodė nebūtini – jei nėra dokumento, tai nėra ir dėl ko pasisakyti.

Po Teismo posėdžio duodamas interviu žiniasklaidai Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžė nenorintis „spekuliuoti šia tema iki galutinio sprendimo“. Šiuose žodžiuose įžvelgiu mintį, kad iš esmės yra galimas KT siūlymas Seimui keisti Konstitucijoje šeimos teisinio statuso apibrėžimą Seimo iniciatyva, pvz., organizuojant referendumą.

Kaip bus iš tikrųjų, parodys KT galutinis sprendimas ir atitinkami Seimo veiksmai.

Ar Jums neatrodo keista, kad užsienyje susituokus tos pačios lyties porai dėl vieno asmens teisės gyventi Lietuvoje pripažinimo gali tekti surengti referendumą?

A.S. Jūs labai supaprastinate iškilusią teisinę problemą. Pirmiausia pasidomėkime, ko Vyriausiasis Administracinis Teismas paklausė Konstitucinio Teismo?

Apibendrintai tariant, jis klausė, ar tos pačios lyties asmenų šeima, sukurta užsienyje, pagal mūsų Konstituciją laikytina šeima ir Lietuvoje?

Neturėdamas atsakymo į tokį klausimą, Vyriausiasis Administracinis Teismas negalėjo nuspręsti, privalo, ar neprivalo Migracijos Departamentas leisti užsieniečiui, susituokusiam su tos pačios lyties Lietuvos piliečiu, gyventi Lietuvoje. Taigi vieno asmens teisės gyventi Lietuvoje pripažinimo klausimas virto sudėtinga konstitucine šeimos teisinio apibrėžimo problema.

Suprantama, jei Lietuvos Konstitucija tos pačios lyties asmenų bendrą gyvenimą laiko šeima, tai visiems Lietuvos piliečiams, siekiantiems sukurti tos pačios lyties asmenų šeimas, neturėtų būti jokių teisinių kliūčių.

Seimo atstovas V. Simulik Konstituciniame Teisme aiškino, kad kitos šalies piliečiui šeimos nariui leidimo gyventi Lietuvoje išdavimas neįpareigoja keisti Konstitucijos, kad konstitucinės santuokos ir šeimos sampratos Seimas nelinkęs keisti. O kilusi teisinė problema yra tik užsieniečio, susituokusio su tos pačios lyties asmeniu, teisės nuolat gyventi Lietuvoje pripažinimo problema. Todėl Seimas tai pajėgus išspręsti ir be Konstitucijos keitimo, pvz., pakeisdamas tik įstatymus.

A.S. O kokiu teisiniu pagrindu toks leidimas gali būti išduotas, jei mūsų Konstitucija nenustato galimybės tos pačios lyties asmenims kurti šeimas? Gal vadovaujantis vien Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu?

Lyg ir būtų logiška. Tačiau kam tuomet reikalinga mūsų Konstitucija, kurioje apibrėžiama, kas yra šeima ir kokia teisine forma ji sukuriama.

Vienaip ar kitaip KT dabar įpareigotas nuspręsti, ar mūsų Konstitucija pripažįsta tos pačios lyties asmenų šeimas, ir jei pripažįsta, tuomet, kaip jos gali būti kuriamos.

Byla pradėta ir nėra abejonės, kad ji bus baigta. Jei tos pačios lyties asmenims Konstitucija draudžia tuoktis, tai gal Konstitucija nedraudžia sudaryti registruotos partnerystės sutartis? O jeigu ir tai draudžia, tai kokia dar visuotinai pripažinta teisine forma gali būti pripažintas vienos lyties asmenų bendras gyvenimas šeima?

Tai svarbūs praktiniai klausimai. Jei užsienietis susituokė su tos pačios lyties Lietuvos piliečiu ar sudarė registruotos partnerystės sutartį ir jam išduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, tai mano nuomone, Lietuva kartu privalo užtikrinti ir jo, kaip sutuoktinio ar šeimos partnerio, visas civilines teises. Pvz., turto paveldėjimo teisę mirus sutuoktiniui, teisę būti vaiko tėvu ar mama, globėju ir pan. Neįsivaizduoju, kad Lietuva leistų užsieniečiui, šeimos nariui nuolat gyventi Lietuvoje, bet nesuteiktų šeimos nario Civiliniame Kodekse apibrėžtų teisių.

Kokį Konstitucinio Teismo sprendimą prognozuotumėte?

A.S. Manau, KT nebus lengva padaryti išvadą, kad tos pačios lyties asmenų bendras gyvenimas pagal mūsų konstitucinę šeimos sampratą yra šeima. 2011 m. rugsėjo mėn. nutarime KT išaiškino, kad pagal konstitucinį reguliavimą šeimos ir santuokos institutai skiriasi. KT taip pat apibrėžė, kas laikytina šeima. Teismas nustatė, kad pagal Konstituciją, cituoju „inter alia jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas“.

Privatinės teisės specialistas profesorius Vytautas Mizaras pastebėjo, kad tokia šeimos definicija gali būti praplėsta, įtraukiant ir tos pačios lyties poras.

Straipsnyje portale Delfi „Šeimos santykių turinys viršesnis už formą“, profesorius taikliai pastebėjo, kad KT šeimos apibrėžime žodeliu „inter allia“ atskyrė šeimos forma „santuokos nesudariusių vyro ir moters bendrą gyvenimą“ nuo kitų galimų šeimos formų.

Inter allia yra lotyniška reikšmė, o lietuviškai reiškia „be viso kito“ (tarp kitų) Taigi V. Mizaro nuomone, cituoju jo žodžius: „KT nutarime vartojama formuluotė „inter alia“ reiškia, kad teismas pripažįsta, jog visuomenėje gali būti įvairios bendro gyvenimo formos, akceptuojant realiuose visuomeniniuose santykiuose bendrai gyvenančius asmenis“.

Manau, kad toks KT teiginio interpretavimas, kokį pastebi V. Mizaras, būtų logiškas, bet tik substantyvia (turinio) prasme. Dviejų tos pačios lyties asmenų bendrą gyvenimą lydi emociniai, prieraišumo ryšiai. Tačiau tam, kad dviejų tos pačios lyties asmenų emocinius, prieraišumo ryšius čia Lietuvoje teisiškai galėtume apibūdinti šeimos sąvoka, būtina remtis Konstitucija.

Pirmas svarbiausias dalykas, kurį turėtų laiduoti Konstitucija – tos pačios lyties asmenims teisę sukurti šeimą.

Konstitucijoje tikrai paminėta prioritetinė šeimos sukūrimo teisinė forma – santuoka. Bet tik tarp priešingos lyties asmenų. Registruota partnerystė taip pat yra šeimos kūrimo teisinė forma. Pagal kitų šalių praktiką ji yra alternatyva santuokai. Registruota partneryste kuriant šeimą gali pasinaudoti tos pačios lyties asmenys. Bet apie registruotą partnerystę mūsų šalies Konstitucija nieko nesako.

Pagal teisinę formą šeima gali būti laikomas vienišos motinos bendras gyvenimas su vaiku. Mūsų Konstitucija saugo ir globoja šeimą, motinystę ir vaikystę. Valstybė registruodama vaiko gimimą, nurodo vaiko teisinį ryšį su mama ar tėčiu. Tačiau kokia teisine forma Konstitucija gali būti laiduoti teisę tos pačios lyties asmenims kurti šeimas? Šį galvosūkį Konstituciniam Teismui teks išspręsti.

Konstitucijos tekste nėra registruotos partnerystės instituto. Gal Konstitucinis Teismas galėtų išaiškinti, kad registruota partnerystė Lietuvoje yra teisėta šeimos sukūrimo forma ir kartu aprėpia tos pačios lyties asmenų poras?

A.S. Manau, Konstituciniam Teismui tai sudėtinga tema. Konstitucijos 38 str. 4 dalis nustato tik valstybinę santuokos registraciją. Valstybinė registracija nėra, kaip kai kas įsivaizduoja, tik antspaudas pase. Tai konstitucinė vertybė. Registruodama santuoką valstybė įsipareigoja sutuoktinių šeimai, o sutuoktiniai įsipareigoja valstybei ir visuomenei, ir, žinoma, įgyja atitinkamas teises. Partnerystės, juolab tos pačios lyties asmenų poros, valstybinė registracija Konstitucijoje nenumatyta. Bet, manau, kiti Konstitucijos straipsniai leidžia galvoti apie platesnį Konstitucijai neprieštaraujantį šeimos formų registravimo spektrą.

Logiška manyti, jog susilaukę vaikų bendrai gyvenantys vyras ir moteris gali sudaryti registruotos partnerystės sutartį. Tokiu atveju veikia Konstitucijos 38 str. antra dalis: “valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę”.

Šioje Konstitucijos normoje aiškus biologinio ryšio tarp tėvų ir vaikų akcentas, bei valstybės pareigos globoti vaikystę, motinystę ir tėvystę. Kitaip yra su sugyventinių ar tos pačios lyties partnerių teisiniu statusu. Jų nesieja biologinis ryšys.

Biologiškai nesusiję sugyventiniai vyras ir moteris, kol nesusilaukė vaikų, manau, pagal Konstituciją negalėtų sudaryti registruotos partnerystės sutarties. Juolab pagal šį Konstitucijos straipsnį negalėtų registruoti šeimos tos pačios lyties pora.

Konstitucijos 38 str. 2 dalis (būtent šia dalimi KT privalės grįsti savo sprendimą) sistemiškai, ir neiškraipant terminų prasmės lietuvių kalba, leidžia daryti išvadą, kad šeima sietina su motinyste ir tėvyste, t. y. dar ir su lyčių skirtimi. Taigi, manau, kad pagal šį Konstitucijos straipsnį substantyvūs emociniai, prieraišumo ryšiai tarp vienos lyties asmenų yra nepakankami patvirtinti jog tai yra šeima.

Konstitucija šeimos prasme pripažįsta tik substantyvų ryšį tarp skirtingų lyčių, tarp vyro ir moters. Vadinasi, tos pačios lyties asmenų partnerystės registracija tiek šeimos sukūrimo formos, tiek ir turinio prasme, nekalbant apie įvaikinimo teisę, mūsų Konstitucijoje nenumatyta. Tad manau, jog yra konstitucinis pagrindas kalbėti apie šeimos sukūrimą registruotos partnerystės būdu, tačiau su išlygomis, kad tai nelies sugyventinių, kol jie nesusilaukė vaikų, taip pat tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo.

Kad sugyventiniai ar tos pačios lyties asmenų pora galėtų sukurti šeimą registruotos partnerystės būdu, mano įsitikinimu, būtina atitinkamai papildyti Konstituciją. Pvz., 3 dalį ją performuluojant: „Santuoka ar registruota partnerystė sudaroma laisvu vyro ir moters ar partnerių sutarimu“. Taip pat papildyti ir 4 dalį ją suformuluojant: “Valstybė registruoja santuoką, partnerystę, gyvybę ir mirtį”.

O gal šioje byloje pakaktų vien to, kad Konstitucinis Teismas konstatuotų, jog tos pačios lyties asmenų pora Lietuvoje teisėtai gali būti laikoma šeima. Tokios išvados pakaktų pripažinti, kad užsienietis, sudaręs su Lietuvos piliečiu tos pačios lyties santuoką ar registruotą partnerystę turi teisę nuolat gyventi Lietuvoje?

A.S. O kokia yra tos pačios lyties asmenų šeimos sudarymo teisinė forma?

Ne santuoka, ir ne registruota partnerystė, nors jie teisėtu būdu užsienyje yra sudarę santuoką arba registruotą partnerystę?

Akivaizdžiai trūksta logikos. Kiek žinau, užsienio valstybėse yra praktikuojamos tik dvi tos pačios lyties asmenų šeimos sukūrimo teisinės formos: santuoka arba registruota partnerystė. Nemanau, kad KT siektų išrasti dar vieną šeimos sukūrimo teisinę formą.

Be to jau klausiau: o kas nutiktų su užsienio piliečio, kaip šeimos nario, teisių apsauga Lietuvoje?

Manau, kad KT ieškotų atsakymo į šį klausimą ir, vargu, ar paliktų šeimos narį be šeimos nario teisių.

Tad kaip įvykdyti Europos Teisingumo teismo sprendimą, kuris imperatyviai nustato valstybės pareigą leisti užsieniečiui, sudariusiam santuoką ar registruotą partnerystę, gyventi Lietuvoje?

S.A. Manau, dangus nenugriūtų, jei leidimą Migracijos departamentas gyventi Lietuvoje išduotų, tiesiog pasirėmęs ETT sprendimu. Bet tai dvelkia teisiniu chaosu valstybės administravime. Valstybės tarnautojai pirmiausia privalo vadovautis jų tiesioginę kompetenciją apibrėžiančiu įstatymu. Jiems neleidžiama adaptuoti tarptautinę teisę į nacionalinę teisę ir dar individualių teisės aktų lygmeniu. ETT sprendimą nacionaliniu lygiu privalo implementuoti Seimas.

Taip nutiko, kad į ginčą įveltas ir Konstitucinis Teismas. Kita vertus po Migracijos departamento teigiamo sprendimo anksčiau ar vėliau Lietuvos teismuose tikrai susidurtume su užsieniečio bylinėjimusi dėl jo, kaip šeimos nario teisių. Anksčiau ar vėliau tektų spręsti ir Konstitucijos keitimo klausimą dėl alternatyvių santuokai šeimos sukūrimo formų. Dabar yra kaip yra. Jau dabar turime konstitucinį ginčą. Ir jis turi būti tinkamai išspręstas.

Kalbėkime atvirai ir paprastesne kalba. Šiuo konstituciniu ginču siekiama išprovokuoti teisinį sprendimą, kuris įpareigotų Konstitucinį Teismą pripažinti tos pačios lyties asmenų registruotą partnerystę ar net santuoką?

S.A. Palikime sąmokslo teorijas. Turime konkretų konstitucinį ginčą dėl žmogaus teisių. Ir šis ginčas nėra atsitiktinis – ne mes pirmi, ir ne paskutiniai. Europoje ir pasaulyje vyksta skirtingų moralinių kodų susikirtimas. Apibūdindamas ginčą moralinių kodų konfliktu, termino moralinis kodas ir ginčo esmės neišgalvoju. Tai Europos žmogaus teisių teismo panaudotas terminas, aiškinant kodėl vienose šalyse pripažįstamos tos pačios lyties asmenų santuokos, kitose nepripažįstamos, kodėl vienur leidžiamas nėštumo nutraukimas ar eutanazija, kitur neleidžiamas.

ES teisė žmogaus teisių srityje leidžia šeimos santykius reguliuoti pagal nacionalinę teisę, leidžia vadovautis moraliniu kodu nacionalinėje teisėje. Jokių bendrų moralinių direktyvų nenumato. Turime labiau kultūrinę problemą. Dalis Lietuvos žmonių nori būti labiau provakarietiški, kitaip žiūrėti į šeimą nei propaguoja nacionalinės tradicijos. Kita dalis Lietuvos gyventojų linkę nenutolti nuo tradicijų.

Manau, kad požiūrių į šeimą visuomenėje išsiskyrimas yra svarbiausias argumentas, kodėl dėl šeimos instituto ateities privalome rengti referendumą. Moralinių kodų konfliktas teisėtai ir sąžiningai gali būti išspręstas tik referendumu.

Kreipimesi į KT nurodėme, jog tai yra vienas svarbiausių tautos ir valstybės gyvenimo klausimų.

Airiai surengė tokį referendumą. Laimėjo proeuropietiškas sparnas ir dabar tyla. Tegul tauta pasirenka savo ateitį. Konstituciniam Teismui manau tai yra per didelė našta ir atsakomybė.

Iš tiesų, situacija gana paini. Viena vertus nacionalinės valstybės yra savarankiškos spręsti šeimos klausimus, kita vertus EŽTT, ETT įpareigoja jas vykdyti sprendimus, kurie prieštarauja tų valstybių teisei.

S.A. Europos Sąjungos institucijos negali mus priversti kenkti sau patiems. Yra procedūros, kurios numato mūsų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje tvarką. Vienas iš tos tvarkos elementų, ko gero pagrindinis elementas – tautos nuomonė.

Neįsivaizduoju, ar kas Europoje drįstu kritikuoti Seimo sprendimą, siekiant suteikti užsieniečiui teisę šeimos susijungimo pagrindu su tos pačios lyties asmeniu pradžioje atsižvelgti į tautos valią, atsiklausti žmonių nuomonės apie šeimos instituto konstitucinį statusą, nes tokios procedūros reikalauja valstybės Konstitucija.

Nemanau, kad dėl tokių veiksmų galėtume būti nubausti ar net išmesti iš ES.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Vytautas Budnikas