Justina Gafurova
Dienraštyje „Vakaro žinios“ sausio 7 d. publikavome straipsnį „Meilės krantų“ autorius Gitenis Umbrasas: „Jausmas, lyg kas būtų nupjovęs ranką“. Po to, kai žurnalistai pasidomėjo, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė planuoja Neries rekonstrukciją ir naikina meno kūrinius nė neatsiklaususi autoriaus, G.Umbrasas buvo pakviestas į susitikimą su savivaldybės specialistais.
Šiandien Vilniuje „Meilės krantų“, ant kurių buvo užrašai „Aš tave myliu“ ir „Ir aš tave“, jau nebėra. Vykdant krantinės rekonstrukcijos darbus jie nuardyti. „Vakaro žinios“ rašė, kad išgirdęs, jog nuo 2004 m. čia buvusio kūrinio atkurti neplanuojama, jo autorius dailininkas G.Umbrasas sukūrė elektroninę peticiją. Joje prašoma išsaugoti „Meilės krantus“, integruojant juos į rekonstruojamų krantinių projektą. Žurnalistams vos pradėjus domėtis šia tema, savivaldybė suskubo surengti susitikimą su G.Umbrasu.
Šiame susitikime paaiškėjo, kad išsaugoti „Meilės krantų“ nė nebuvo planuota. Dar daugiau, kūrinį palikti toje pačioje vietoje būtų sudėtinga, nes projektas jau suderintas, darbai pradėti. „Dabar krantų vietoje numatyti nusileidimo pandusai neįgaliesiems. Arčiau Karaliaus Mindaugo tilto yra seni pandusai, bet jie, regis, neatitinka normatyvų. Pasiūliau, kad galima būtų juos perkelti ar ieškoti kito sprendimo. Jeigu dabartiniai yra per ilgi ir neatitinka kažkokių reikalavimų, galima padaryti sustojimo aikšteles. Reikia ieškoti sprendimų, kaip išsaugoti „Meilės krantus“, nes priežastį, kodėl vienaip ar kitaip daryti neįmanoma, rasti visada lengviau.
Didžiausia problema, kad projektas be „Meilės krantų“ jau parengtas, gauti kažkokie leidimai. Norint išsaugoti „Meilės krantus“, reikės keisti projektą. Kalbėti reikėjo nuo pradžių, o dabar lyg traukiniu važiuojama per pasėlius ir besiganančius gyvulius. Reikėjo kalbėti prieš formuluojant projektinę užduotį. „Meilės krantai“, kaip sudedamoji dalis, turėjo būti įtraukti į projektinę užduotį. Suprantu, architektai čia nekalti, jie parengė projektą, pagal tai, kokią suprojektuotą užduotį gavo“, – įspūdžiais po susitikimo su savivaldybės architektais dalijosi G.Umbrasas. Jis neslepia, kad atsakymo į klausimą, kodėl prieš kuriant projektą savivaldybė nesumanė kartu su kūrinio autoriumi aptarti „Meilės krantų“ likimo, susitikime jis neišgirdo.
Viešumoje pasklidus žiniai apie G.Umbraso sukurtą peticiją, Vilniaus meras Remigijus Šimašius viešai teigė, kad kūrinys bus išsaugotas, jam esą ieškoma kitos vietos. „Architektas pasiūlė „Meilės krantus“ perkelti šalia Liubarto tilto. Nuvykau į tą vietą ir pamačiau, kad krantų aukštis netinka. Vienoje krantinėje įrengtas pandusas. Čia perkelti projekto neįmanoma. Be to, šioje vietoje nėra pėsčiųjų eismo. Supratau, kad siūloma vieta, kur krantinės projektas jau baigtųsi. Lyg norima „Meilės krantus“ kažkur ištremti.
Jeigu „Meilės krantus“ būtų galima perkelti tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, aš turbūt sutikčiau. Bet iškelti į vietą, kur jų visai nesimato, man būtų gaila. Jeigu iš viso reikia kelti… Geriausiai būtų niekur nekelti. Aš jau parašiau savo atsiliepimą į pateiktus siūlymus. Kada vyks kitas susitikimas, dar neaišku“, – sako G.Umbrasas.
Kada numatytas kitas susitikimas, G.Umbrasas sako neinformuotas. Jis tikisi, kad galiausiai bus rastas bendras sprendimas. Kol tokio nėra, peticija ir toliau liks aktyvi, dėl „Meilės krantų“ išsaugojimo gali pasirašyti visi šiai idėjai pritariantys Vilniaus bei kitų miestų gyventojai. Dailininkas tikina, kad neradus kompromiso, peticija bus įteikta adresatams, tarp kurių ne tik Vilniaus savivaldybė, bet ir Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, prezidentūra. G.Umbrasas sako, kad vien žodinio susitarimo čia nepakaks: „Kad peticija nebūtų išsiųsta, nepakaks kažkokių pašnekesių ar elektroninio laiško. Pasakiau, kad norėsiu sutarties su savivaldybe. Turi būti juridinis susitarimo pagrindas, o ne šiaip nuomonė vieno ar kito valdininko.“
