Šeima, valstybė ir pragiedruliai joje

Prezidentė pagaliau pasirašė Šeimos stiprinimo įstatymą. Prieš tai ji sulaukė raginimų įstatymą vetuoti. Tokį raginimą pasirašė beveik trys dešimtys akademinės bendruomenės atstovų ir apie aštuoniasdešimt nevyriausybinių organizacijų, tarp kurių – Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Moterų informacijos centras, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, Atviros Lietuvos fondas, Lietuvos medicinos studentų asociacija, koalicija „Galiu gyventi“, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, viešoji įstaiga „Europos namai“, Lietuvos neįgaliųjų forumas, Romų visuomenės centras.

Įstatymo oponentai teigė, kad įstatymas priimtas ne šeimoms stiprinti, bet įteisinti jų rūšiavimą. Jis neva remiasi lyčių papildomumo, o ne lyčių lygybės principu, o tai leidžia perkonstruoti šalyje veikiančią pagalbos šeimoms sistemą ir diskriminuoti šeimas, kuriose dėl vienos ar kitos priežasties nėra vyro ir moters papildomumo – vienišų tėvų šeimas, išsiskyrusias motinas ar tėvus, našlius ar panašiai.

Tačiau priešingos nuomonės laikėsi daugiau kaip šimtas kitų organizacijų, tarp kurių 33 organizacijoms atstovaujanti Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, 86 organizacijoms atstovaujanti NVO vaikams konfederacija, Lietuvos tėvų forumas, Gausių šeimų asociacija, Ateitininkų federacija, jaunimo sambūris „Pro Patria“, Laisvos visuomenės institutas.

Pastarosioms 2017 m. spalio 26 d. pareiškimu pritarė Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Piliečių gynimo paramos fondas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos kultūros kongreso taryba, Lietuvai pagražinti draugija, Sambūris „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“, Nepartinis demokratinis judėjimas, Atsargos karininkų sąjunga, Asociacija Tautos Santalka, Lietuvos tėvų forumas ir dešimtys akademinės bendruomenės atstovų.

Pareiškėjai ragino Prezidentę kritiškai vertinti oponentų elgesį, kurie vedini siaurų grupinių interesų eskaluoja visuomenės supriešinimą – sakydami, kad Įstatymas diskriminuoja vienišų tėvų šeimas, o diskriminacija prieštarauja LR Konstitucijai ir Europos Žmogaus teisių konvencijai, jie net nenurodo, kokiai Konstitucijos ar Konvencijos normai jis prieštarauja.

Įstatymą palaikančios organizacijos ir akademinės bendruomenės atstovai atkreipė dėmesį, kad oponentai kalba apie išaugusią Romos Katalikų Bažnyčios įtaką, apie tariamai didėjančią religinių institucijų įtaką Rusijoje, Lenkijoje ir kitose valstybėse, pabrėždami Lenkijos respublikos ir ES institucijų nesutarimus. Tačiau šie motyvai yra ne teisinio, bet politinio-ideologinio pobūdžio.

Palaikančiųjų nuomone, Lietuvos valstybė yra kuriama vadovaujantis ne ideologiniais, o teisės principais. Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Todėl Šeimos stiprinimo įstatymu siekiama stiprinti šeimą kaip konstituciškai įtvirtintą visuomenės ir valstybės pagrindą. Įvertinus masinę emigraciją, mažėjantį gimstamumą, visuomenės nestabilumą atspindintį savižudybių mastą ir viso to pasekmę – katastrofišką gyventojų skaičiaus šalyje mažėjimą, priimto Įstatymo sustabdymas paspartintų Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos nykimą.

Pareiškimą pasirašę intelektualai ir žmogaus teisių gynėjai kritikavo  oponentų argumentus, kuriais tarsi siūloma uždrausti religinėms bendruomenėms dalyvauti visuomenės gyvenime reiškiant savo nuomonę svarbiais valstybės klausimais. Oponentai tarsi kviečia diskriminuoti didžiąją dalį Lietuvos piliečių dėl religinių įsitikinimų, tarytum kitokie (ne religiniai) įsitikinimai yra „pranašesni“.

Įstatymą palaikantieji citavo spalio mėn. pradžioje paskelbtą Europos intelektualų Paryžiaus pareiškimą „EUROPA, KURIA GALIME TIKĖTI“, kuriame pabrėžiama, kad žmonių troškimas tuoktis ir kurti šeimas dažnai yra sužlugdomas, kad šiandien dominuoja betikslis materializmas, kuris neskatina vyrus ir moteris kurti šeimas ir susilaukti vaikų.

Prezidentūra įvertino šalių argumentus ir nustatė, kad minėtas įstatymas nediskriminuoja vienišų motinų ir tėvų, vaikus auginančių nesusituokusių porų bei kitų asmenų, kurie susieti artimais giminystės ryšiais, kad jis pasitarnaus šeimos instituto stiprinimui. Taigi nustatyta, kad įstatymo oponentų teiginiai yra nepagrįsti.

Akademinės bendruomenės atstovai ir šimtai nevyriausybinių organizacijų sveikina šį pirmąjį aiškų valdžios apsisprendimą stiprinti visuomenės ir valstybės pagrindą didinant šeimos teisinę apsaugą ir paramą šeimai.  Jie pastebi, kad Šeimos stiprinimo įstatymas – tai daug vilčių teikiantis žingsnis valstybę ištikusios demografinės ir vertybinės krizės akivaizdoje.