Seime bus svarstoma, kaip apsaugoti piliečius nuo bylų už dalyvavimą sprendžiant viešuosius reikalus.

Spalio 23 d., antradienį, 10.30 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) Kultūros komitetas kartu su asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ rengia forumą tema „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“.

Strateginėmis bylomis prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP) yra vadinamos tokios bylos, kai verslo korporacijos arba valdžios institucijos imasi teisinio persekiojimo prieš piliečius, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą, reikalaudamos juos nubausti dėl esą padarytos žalos ir kenkimo, tačiau iš tiesų siekdamos įbauginti, atgrasyti, nutildyti visuomenę.

Forume bus pristatoma šio reiškinio istorija, pateikiami pasaulio ir Lietuvos pavyzdžiai, sociokultūrinės problemos, iššūkiai žodžio laisvei ir pamatinėms demokratinėms vertybėms. Forumo tikslas – apžvelgti strateginių bylų prieš visuomenę reiškinį ir, identifikuojant problemas, ieškoti sprendimų.

Forume dalyvaus kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimu suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų nariai ir jiems talkinantys teisininkai, Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos aukščiausiojo teismo, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Kultūros ministerijos atstovai. Siekiant apžvelgti problemą iš kuo įvairesnių perspektyvų, pasisakyti buvo pakviesti, tačiau noro nepareiškė Teisingumo ministerijos, Vilniaus m. savivaldybės, Lietuvos Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos bei kelių verslo įmonių atstovai.

Aplinkos ministerijos iniciatyva po forumo planuojamas susitikimas, kuriame, atsižvelgiant į jo rezultatus, bus aptartos galimybės keisti teisinį reguliavimą, siekiant apsaugoti piliečius nuo persekiojimo už dalyvavimą sprendžiant aplinkos klausimus.

Forumo data siejama su 1992 m. spalio 25 d. referendumu, kuriame priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos tos teisės, kurias neigia strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą: teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 straipsnis) bei teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, o taip pat draudimas persekioti už kritiką (33 straipsnis).

Reklama

Susiję straipsniai

Vytautas Radžvilas. Savarankiška istorijos politika – suverenių valstybių privilegija

Rugsėjo 16 d. Seime vyko konferencija „Valstybinė istorijos politika: reikia nacionalinio susitarimo“. Joje prof. Vytautas Radžvilas perskaitė pranešimą...

Laima Kalėdienė: dirbantiems aptarnavimo srityje reikės mokėti lietuviškai. Ar tikrai?

Rugsėjo 12 dieną Seime pirmuoju balsavimu gana vieningai pritarta Valstybinės kalbos įstatymo pataisai dėl reikalavimo mokėti valstybinę kalbą...

Almantas Stankūnas. Vilniaus m. savivaldybė slepia teisinį pagrindimą vandalizmo veiksmams

Turbūt visi žino apie įvykius su atminimo lenta pirmam Lietuvos savanoriui, pulkininkui Kaziui Škirpai, kai po trijų metų...

Edvardas Čiuldė. Nykimo išvyka prie jūros, kur mus dar lydi pentinuotas laikas (IV)

Kartą jau esu užsiminęs apie tai, kad, kaip atrodo man, mitinis pasakojimas „Kaip Kirkė Odisėjos vyrus pavertė kiaulėmis“...