Vasario 7 d. šeši Seimo nariai – Vytautas Kernagis, Arvydas Anušauskas, Andrius Kubilius, Mantas Adomėnas, Gabrielius Landsbergis ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė raštu kreipėsi į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTF) tarybą bei jo direktorių Gintarą Songailą, išreikšdami nuostabą, kad net du kultūriniai leidiniai, turintys ilgametę reputaciją ir, anot jų, esantys Lietuvos kultūrinio gyvenimo atramomis – „Literatūra ir menas” bei „Naujasis Židinys-Aidai” – šiemet gavo tokį finansavimą, kuris, kelia didžiulę grėsmę šių leidinių egzistavimui.
Seimo nariai mano, kad „Literatūros ir meno” leidiniui skirta 58 tūkstančių eurų parama yra mažoka, nes pernai leidinys gavo 72 tūkst. O „Naujojo Židinio-Aidų” leidiniui šiemet skirta 22 tūkst. eurų, nors pernai jam buvo atseikėta net 32 tūkst.
Seimo nariai paramos mažėjimą „Naujajam Židiniui-Aidams” sieja su SRTF direktoriumi Gintaru Songaila. Anot jų, iki tol parama šiam leidiniui siekdavusi net 52 tūkst. eurų.
Tačiau kodėl toks išskirtinis Seimo narių šešetuko susirūpinimas būtent šiais dviem leidiniais? Lietuvoje leidžiami ir kiti kultūros leidiniai bei šimtai mokslo žurnalų, kuriems taip pat reikalinga valstybės parama. Lietuvoje nepriklausomai žiniasklaidai remti per metus skiriami vos keli mln. eurų. Gan keista, kad keli tautos išrinktieji „nepastebi“, jog šiemet absoliučiai jokio finansavimo negavo net 28 regionų periodiniai leidiniai ir beveik pusšimtis internetinių portalų. Užuot susirūpinę apverktina žiniasklaidos finansavimo būkle, jie kelia „triukšmą” dėl pinigų, skirtų „Naujajam Židiniui-Aidams”.
Kita vertus sprendimus skirti paramą leidiniams, televizijos stotims ir internetiniams portalams priima ne SRT fondo direktorius Gintaras Songaila, o SRT fondo taryba – direktorius ekspertiniuose vertinimuose nedalyvauja ir netgi nėra Fondo Tarybos narys. O tai reiškia, kad jis niekaip negali įtakoti paramos skyrimo kuriam nors leidiniui.
SRT fondo tarybos pirmininkė Danguolė Skarbalienė ir Fondo direktorius Gintaras Songaila išsiuntė minėtiems Seimo nariams atsakymą. Jame plačiau paaiškinta apie teisės aktų nustatytą dalinės valstybės paramos žiniasklaidos projektams skyrimo tvarką, apie tai, kad kiekvienais metais ekspertai vertina konkrečias konkursui pateiktas paraiškas ir projektus pagal jų turinį bei kokybę, skiria paramą pagal turimus Fondo resursus, bet ne pagal poreikius pilnai išlaikyti kokių nors leidinių veiklą.
Atsakyme Seimo nariams pranešta, kad Fondo taryba atsižvelgė ir į tą faktą, jog abiem šiems leidiniams buvo suteikta ir kita valstybės parama. Seimo nariams paaiškinta, kad paramos dydis pirmiausia susijęs su kiekvieno projekto turinio kokybe, apimtimi ir konkrečia sąmata, todėl jokios „koreliacinės formulės“ tarp ekspertų vertinimo ir paramos dydžio nėra ir negali būti.
Atsakyme taip pat apgailestaujama, kad tarp Seimo narių, kurie rūpinasi Fondo paramos „Naujajam Židiniui“ dydžiu yra ir Mantas Adomėnas, kuris yra šio leidinio redakcinės kolegijos narys. Fondo nuomone, šis faktas gali būti susijęs su interesų konfliktu ir politiniu spaudimu Fondui, kuris yra nepriklausoma institucija.
SRT fondo teigimu, visgi „susirūpinimas kultūros ir meno leidinių ateitimi yra suprantamas ir pagrįstas, nes leidybos kaštai ir konkurencija per pastaruosius daugelį metų iš tiesų augo, o bendrieji asignavimai kultūros ir meno leidinių programai liko tie patys“. Atsižvelgiant į tai, Seimo nariams pasiūlyta atkreipti dėmesį ne tiek į atskirų leidinių padėtį, kuriems teikiamas Fondo paramos dydis iš tiesų kiekvienais metais svyruoja, bet į poreikį didinti bendrus asignavimus visam Fondui ir konkrečiai šiai programai.
„Taip pat atkreiptas dėmesys, jog valstybės paramai žiniasklaidos projektams yra nustatyti ES apribojimai. Dalis leidinių jau pasiekė maksimalią paramos ribą, todėl reikėtų rūpintis, kad šie ES apribojimai būtų panaikinti. Lietuvos spaudos leidiniai nedaro jokios įtakos ES konkurencinei aplinkai, todėl labai keista, jog per daugelį metų šioje srityje nebuvo nieko padaryta. Fondas tikisi, kad Seimo nariai parems dabartinės kadencijos Kultūros ministerijos pastangas išaiškinti Europos Komisijai dėl aukščiau minėtų apribojimų netikslingumo“, – rašoma Fondo pranešime.
