2018 m. spalio 30 d. pranešimas žiniasklaidai
Dar visai neseniai dėl liūčių žemės ūkio sektorius patyrė dešimtis milijonų eurų nuostolių, o Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija. Galima padaryti išvadą, kad lietus apnuogino valstybinio masto problemą – melioraciją. Gal sakau, nebelaukime kol vėl bus užtvindytos žemės, bet atsižvelkime į ūkininkų interesus ir imkimės darbų? Keiskime požiūrį į melioraciją. Užtenka laukti, kol lietūs pridarys žalos.
Priminsiu, kad Lietuva yra tarp daugiausia melioruotų žemių turinčių valstybių, o pagal melioruotų ir dirbamų žemių santykį mūsų valstybė pirmauja net Europoje. Akivaizdu, kad tokia „kraujagyslių“ sistema valstybė rūpintis privalo, nes šios pareigos „permetimas“ tik ant žemės naudotojų yra neprotingas žingsnis. Praeitais metais Vyriausybė viešai pareiškė, kad melioracijos problemą spręsti reikia kitiems metams sukuriant tam tikrą melioracijos fondą. Net mokslininkai pabrėžė, kad nuo melioracijos ateities priklauso ir Lietuvos ateitis, nes po gausaus lietaus keliai tampa neišvažiuojami, o vandenyje atsidūręs ūkininkų derlius virsta riebiu minusu Lietuvos eksporto eilutėse. Specialistai unisonu kalbėjo ir apie gresiančią ekologinę katastrofą, tačiau iš vykdomosios valdžios sulaukėme tik tylos, nors žemės ūkio produkcija sudaro daugiau nei 18 proc. eksporto, sugeneruodama apie 5 mlrd. eurų.
Vien 2018 m. melioracijos programai buvo skirti vargani 11,5 mln. eurų, kurie kaip mat ištirpo. Tas pats Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas vis postringavo apie tai, kad melioracijai būtina skirti bent 50 mln. eurų, tačiau per du metus kalbos darbais virsti nespėjo. Tiesa sakant, be tuščio oro virpinimo ponas Stančikas daugiau nieko ir nenuveikė, o gaila, nes ūkininkų problemos niekur nedingo.
Sakau, gal bent 2019 m. biudžeto projekte kalbos virs darbais. Atsiverčiu gražiai paruoštą ir Seimo nariams išdalintą biudžeto projektą ir juoda ant balto matau tezes: „praktiškai visoms sritims asignavimai didėja“, „biudžeto pajamos, lyginant su 2018 metų planu, kitąmet didės 16,7 proc.“, „biudžeto pajamos be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų turėtų didėti beveik 2 mlrd. eurų“. Vis skaitau apie skiriamas lėšas socialinei apsaugai, švietimui, gynybai, kultūrai, sveikatos apsaugai ir t.t. Tačiau niekur nė žodžiu neužsimenama apie žemės ūkį. Gaila, kad Europa neskiria tinkamo dėmesio mūsų ūkininkams, tačiau leiskite paklausti, kodėl mūsų Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija ar Kaimo reikalų komitetas negali imtis iniciatyvos ir nuo dabar skirtingiems sektoriams skiriamų biudžeto milijardinių asignavimų nuimti bent po milijoną eurų ir paskirti juos melioracijai?
Melioracija, kaip ir visas žemės ūkio sektorius, lieka podukros vietoje. Vis žadama skirti lėšų, bet jos bus skirtos „kai visa kita bus padaryta“. Tačiau gamta nelaukia. Atėjo ruduo, kuris vėl atneš gausius kritulius ir, deja, bet vėl turėsime klausyti pasipiktinusių ūkininkų kalbų. Atrodo, kad kolegos Seimo „valstiečiai“, ypač Kaimo reikalų komiteto atstovai, vėl neišgirs paprasto kaimo valstiečio, skęstančio dėl per menko valstybės dėmesio melioracijai. Raginu kolegas nelaukti liūčių sezono ir galimos žalos. Biudžeto projektas dar Seime, tad laiko pakeisti situaciją sočiai.
Daugiau informacijos:
Seimo narys
Vytautas Kamblevičius
Tel. (8 5) 239 6441
El. p. Vytautas.Kamblevicius@lrs.lt
