Seimo narys – dar kartą apie Lietuvos žydus ir pinigus

Deimantas KNIŠKA 

Seimo narys, šešėlinės „valstiečių” vyriausybės finansų ministras Valius Ąžuolas negaili kritikos Vyriausybės ir Seimo sprendimui iš mūsų mokesčių mokėtojų kišenių 37 mln. eurų perkelti į žydų (ir ne tik Lietuvos piliečių) kišenes. Kritikuoja ir pačius žydus, kurie nesugeba nesipešti dėl Lietuvos skiriamų pinigų.

Kiekvieno plenarinio posėdžio Seimo nariams suteikiamos kelios minutės padaryti pareiškimams jiems rūpima tema. Praeitą savaitę į I.Šimonytės teiktas įstatymo pataisas (kurias Seimas priėmė) žydams skirti dar 37 mln. eurų sureagavo „valstietis” V.Ąžuolas.

Pateikiame jo pranešimą:

„Šis pranešimas būtų daugiau apie korupcinius ryšius liberalkonservatorių, kur nukeliauja pinigai ir kaip tie pinigai yra skirstomi. Galiu tik pasidžiaugti, kad net žydai, kurie dalyvauja to fondo veikloje, jau nebenori taikstytis su tuo korupciniu pinigų skirstymu. Jie prieina prie Seimo narių ir papasakoja istorijas, kas ten vyksta viduje.

Pavyzdys. Fondo dalyvė, narė klausia Fainos Kukliansky: kada bus ataskaita? Kiek gavo fondas pinigų, kaip juos paskirstė, kur jie nukeliavo? Gauna atsakymą: mes ataskaitas teikiame tik Amerikai. Ne jūsų reikalas, kaip tie pinigai paskirstomi. O dar net sulaukia grasinimų: jeigu daugiau kelsite klausimų, kaip tie pinigai skirstomi, būsite išmesti iš tos veiklos ir jokių išmokų negausite.

Ką jie mato? Ten dažnas svečias yra Emanuelis Zingeris. Jis, kaip sakant, toje aukštesnėje kastoje ir gaunant tuos pinigus. Tie, kurie yra žemesnėje kastoje, kokias gauna išmokas? 40 eurų, 60 eurų, galbūt iki 100 eurų ir turi klausimų neužduoti. O tie, kurie yra aukštesnėje kastoje, gauna geresnes išmokas.

Kiti žydų atstovai iš Kauno kėlė tą patį klausimą, kad ten nėra skaidrumo. O ką daro šiuo atveju Vyriausybė? Dar ankstesnė A. Kubiliaus Vyriausybė žydams jau atsiskaitė. Sumokėjo apie 150 mln. litų ir buvo pasirašytas susitarimas, kad už viską atsiskaityta. Vėl atėjo konservatoriai, vėl tokia suma antrą kartą. Ir skiria į tokį fondą, kurio skaidrumo nėra.

Žinoma, jie galėjo tuos pinigus paskirstyti įvairiems fondams. Na, pavyzdžiui, „Gelbėkime vaikus”, Neįgaliųjų fondui, onkologinėmis ligomis sergančių žmonių fondui. Taip būt pasiektas geras tikslas ir padėta žmonėms, kurie turi bėdų. Bet kodėl jie neduoda tiems fondams? Atsakymas turbūt paprastas, nes ten yra skaidrus lėšų paskirstymas ir negalima prie tų lėšų skirstymo prisidėti ar kaip nors nugvelbti.

Tai šiuo atveju tikėtis, kad Valstybė kontrolė patikrins šį fondą ar patikrins kitos institucijos, kaip tos lėšos skirstomos, tikrai ne, to nebus, jie yra neliečiamieji. O tuo labiau kai valdžioje yra liberalkonservatoriai, tai dvejus metus skaidrumo mes tikrai nesulauksime. Tik sulauksime ir toliau tokių lėšų skyrimo ten, kur nėra skaidrumo. Ir iš tikrųjų supriešinimas su paprastais lietuviais, su paprastais kitų fondų dalyviais, kuriems taip pat reikia pagalbos, yra didžiulis. Ar nenorėtų kito fondo dalyviai taip pat gauti po tą 100 eurų kasmėnesinę išmoką ir taip pagerinti gyvenimą? Tikrai norėtų. Bet skirta ne jiems”.

Primename, kad antradienį Seimas pritarė premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma žydams išmokėti kompensacijas už praėjusio amžiaus viduryje nusavintą privatų turtą – iš viso 37 mln. eurų. Tačiau šįkart jau nebe už bendruomeninį, kaip numatyta 2011 m. priimtame įstatyme, bet už privatų.

Kompensacija susidarys iš dviejų dalių – viena dalis tos kompensacijos būtų skiriama asmenims, kurie negalėjo kreiptis dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir kuriems būtų numatyta simbolinė finansinė kompensacija – iš viso ne mažiau nei 5 mln. eurų bet ne daugiau nei 10 mln. eurų. Likusi dalis – nuo 27 mln. iki 32 mln. eurų – būtų skiriama VšĮ „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas” ir naudojama bendroms žydų bendruomenės reikmėms. Premjerė I.Šimonytė paaiškino, kad nėra galimybių nustatyti prieš daugiau nei pusę amžiaus nusavinto turto vertės, todėl visi įpėdiniai, kurių prašymai bus patenkinti, gaus vienodą sumą už vieną reikalavimą. Tokių reikalavimų, I.Šimonytės teigimu, gali būti apie tūkstantį, tad viena kompensacija, priklausomai nuo jų skaičiaus, bus apie 5-10 tūkst. eurų: iki10 mln. eurų bus padalinta į lygias dalis kiekvienam reikalautojui. Nukentėję asmenys ar jų paveldėtojai individualius prašymus ir turimus juos pagrindžiančius dokumentus fondui turėtų pateikti iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Tačiau ne visiems Lietuvos žydams atrodo priimtina, kad didžioji dalis pinigų pateks į minėtą fondą.

Pavyzdžiui, Mauša Bairakas, Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas, įsitikinęs, kad fondą mažų mažiausiai turi papurtyti STT – nes jame skaidrumo esą nesurasi nė su žiburiu, „įstatymas sukūrė šiltnamio sąlygas ir privilegijas vienam juridiniam asmeniui, tiksliau, grupelei asmenų turtėti Lietuvos valstybės sąskaita”.