Šeimos politiką suks konservatyviu keliu

Valdančiųjų lyderė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) planuoja rimtas permainas šeimos politikos srityje. Nors iš būsimos Vyriausybės programos socialdemokratai brauko „užkalbėjimus“ primenančias nuostatas, „valstiečiai“ jų išsižadėti neketina. Į koaliciją susibūrusios LVŽS ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) laikosi skirtingos nuomonės dėl šeimos politikos. „Valstiečiai“ į priekį stumia konservatyvias iniciatyvas dėl lytiškumo ugdymo, nevaisingumo gydymo, abortų, skyrybų ir jas sudėjo į būsimos Vyriausybės programos juodraštį. Socialdemokratai teigia tam besipriešinantys ir revizuoja dokumentą. Tačiau jei LŽVS pasiūlymai nebus įtraukti į ministrų kabineto veiklos planą, jie ir taip nesunkiai skinsis kelią Seime, nes veikiausiai sulauks konservatorių ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų palaikymo. Įvardijo problemas „Valstiečių“ siūlomame Vyriausybės programos variante aiškinama, kad atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu rūpinantis šeimomis vietoj aktyvios ir integruotos politikos panirta į atskiras problemas. Pavyzdžiui, į pagalbą socialinės rizikos šeimoms ar spaudoje skambiai aprašomų atvejų sprendimą. Nors būtina tvarkytis ir šiose srityse, teigiama, kad dėmesys tik socialinės rizikos šeimoms negali tapti pagrindine visos šeimos politikos ašimi. „Manome, kad šeimos politika negali būti sutapatinta vien su socialinėmis išmokomis, kurias gauna šeimos. Ji turėtų būti orientuota į visas Lietuvos šeimas, taigi ir į tas, kurių tėvai kasdien eina į darbą, myli savo vaikus ir prieš juos ar tarpusavyje nesmurtauja, džiaugiasi ir moko džiaugtis gyvenimu, nors ir susiduria su kasdieniais iššūkiais. Šios šeimos nepriklauso socialinės rizikos grupei ir joms nereikia pašalpų, bet joms taip pat reikalinga valstybės pagalba ir pagarba, kad jos jaustųsi saugios, norėtų gimdyti ir auklėti vaikus, derinti darbą, visuomeninę veiklą ir gyvenimą šeimoje“, – teigiama negalutiniame dokumento variante. Naujieji valdantieji mano, kad svarbiausioms problemoms spręsti nebepakanka pačių šeimų ir jų artimųjų pastangų. Kaip neigiami reiškiniai nurodomi didelis skyrybų skaičius (1 tūkst. gyventojų pernai teko 7,6 santuokos ir 3,2 ištuokos), o tai lemia didelį be vieno tėvų augančių vaikų skaičių, vienas mažiausių Europoje gimstamumas (1,7 vaiko moteriai), neužtikrinantis darnios kartų kaitos, didelis abortų skaičius (kasmet nėštumas nutraukiamas apie 6 tūkst. moterų), nevaisingumo problemos, vis dažniau vėlesniam laikui atidedamas gimdymas ir pan. Pagal krikščioniškas vertybes Vyriausybei siūloma 15 žingsnių, kurie padėtų sukurti palankią aplinką gyvenimui šeimoje ir žmogaus gyvybei nuo pradėjimo momento. Tarp esminių pažadų – kompleksinės demografinės programos, kuri paskatintų gimstamumą ir padėtų pailginti gyvenimo trukmę, įgyvendinimas. Žadamos ir finansinės paskatos šeimoms: nuo 2018 metų bus siekiama įvesti 60 eurų išmoką už kiekvieną vaiką, didinti motinystės išmokas, kilstelėti neapmokestinamąjį pajamų dydį šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų. Mažinant skyrybų skaičių norima, kad valstybė užtikrintų reikiamą pagalbą „išlaikant šeimos stabilumą“: teiktų psichologinę ir kitokią pagalbą konfliktus patiriančioms šeimoms, nustatytų privalomąją mediaciją skiriantis vaikų turinčiai porai ir pan. Tarp siūlomų būsimosios Vyriausybės įsipareigojimų – socialinių paslaugų šeimai centrų, teiksiančių pagalbą socialinės rizikos šeimoms, savivaldybėse išplėtimas (Daugiau skaitykite ČIA)