Justina GAFUROVA
Praėjo penkeri metai nuo to laiko, kai piliečių iniciatyvinė grupė surinko beveik 70 tūkst. parašų dėl asmenvardžių rašymo pase ir tapatybės kortelėje. Tačiau dabartiniame Seime iki šiol neatsirado valios apginti valstybinę kalbą, tad projektas taip ir lindėjo stalčiuose. Bet tie 70 tūkst. parašų, artėjančiuose rinkimuose galinčių tapti rinkėjų balsais, politikus verčia grįžti prie šio klausimo.
Seime prieš savaitę turėjo būti svarstoma nauja Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo redakcija. To paties įstatymo, kuriam 2015 m. iniciatyvinė piliečių grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ teikė pakeitimo projektą dėl asmenvardžių rašymo kita kalba. Pagal jį pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės – lietuvių – kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai ne valstybine kalba gali būti rašomi lotyniškais rašmenimis paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.
Tačiau su Vidaus reikalų ministerijos parengta redakcija projektas nebuvo pateiktas. Tai sužinoję piliečiai kreipėsi į valdančiuosius ir greičiausiai todėl nauja įstatymo redakcija iš darbotvarkės prieš savaitę buvo išbraukta.
„Priėmus naują įstatymo redakciją, pasikeičia įstatymo numeris, o pilietinės iniciatyvinės grupės pataisa užregistruota senam įstatymo projektui. Nebūtų kaip jos svarstyti, projektas būtų tarsi išstumtas iš įstatyminės bazės. Tai nepriimtina. Seime yra ir dar du su asmenvardžių rašymu susiję projektai. Laikas galiausiai Seimui apsispręsti dėl valstybinės kalbos. Tai yra viso Seimo ir projektus teikiančių žmonių atsakomybė. Bet trukdo įvairiausi interesai ir siekiai“, – „Vakaro žinioms“ sakė iš darbotvarkės ministerijos parengtą projektą išbraukti paprašęs Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
Kitas Seimo narys Povilas Urbšys, teikęs siūlymą įtraukti ir piliečių iniciatyvos projektą, sakė manantis, jog užsitęsęs klausimas rodo valdančiųjų neapsisprendimą: „Atrodo, ne visi, su „valstiečių“ vėliava atėję, Seimo nariai remia šį projektą. Panašu, jog piliečių iniciatyvine grupe „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ buvo pasinaudota, kad būtų sukurta savita rinkiminė tapatybė. Bet atėjus į valdžią, išryškėjo kitos tapatybės. Vietoj to, kad imtųsi iniciatyvos, delsia.“
Tačiau „Vakaro žinių“ kalbinta Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė patikino, kad klausimas dėl asmenvardžių rašymo Seimo posėdyje bus prisimintas jau kitą savaitę: „Gaila, kad iki šiol nerastas politinis susitarimas. Latviai su tuo sugebėjo susitvarkyti be didelių problemų. Turime išspręsti klausimą dar šioje kadencijoje, nes – gėda. Iniciatyvą turi rodyti ir rodė E.Jovaiša, piliečių iniciatyvinėje grupėje buvęs Ramūnas Karbauskis. O dėl to, kad koalicijos partneriai (G.Kirkilas ir I.Šiaulienė) siūlė kitokius projektus, gal galima susitarti. Derinsiu su iniciatoriais, ar galiu įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę.“
Komentuoja Iniciatyvinės piliečių grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ narys Jonas VAIŠKŪNAS:
Kad įstatymas išbrauktas iš darbotvarkės, buvo mūsų kreipimosi rezultatas. Tačiau lieka atviras klausimas: ar šioje kadencijoje išvis bus grįžta prie mūsų pateikto siūlymo, kuris remiasi Latvijoje įtvirtinta tvarka.
Projektas, kuris turi būti svarstomas privaloma tvarka, ignoruojamas jau penkerius metus. Tai yra per daug. Politikų laikysena sako, kad gerai taip, kaip yra dabar, o klausimas dėl asmenvardžių rašybos per daug išpūstas ir politizuotas. Tarsi manoma, kad geriau nieko nekeisti. Bet mes savo iniciatyvos neatsisakysime. Ji gali išspręsti klausimą kompromiso būdu visiems laikams. Ir niekas niekam daugiau negalėtų priekaištauti. Nebūtų galima kaltinti Lietuvos, kad ši neatsižvelgia į naujas geopolitines realijas.
Iniciatyvinėje grupėje liko nedaug narių, tačiau mes nežadame nuvilti savo piliečių. Atstovausime visiems 70 tūkst. piliečių, kurie pasirašė. Kaip tik šiandien (trečiadienį – aut. past.) susitinkame Seime, bandysime politikus kviesti pokalbio. Tikimės, kad ir prezidento palaikymas, kurį jis yra išsakęs, leidžia manyti, kad klausimas bus sprendžiamas dar šią kadenciją. Nes atėjus kitai kadencijai, mūsų siūlymas gali likti stalčiuje, o vėl norint jį aktualizuoti, teks rinkti parašus iš naujo.
Tai skatina piliečių nepasitikėjimą politine sistema. Kai žmonės eina į rinkimus, jų balsai užskaitomi, o kai žmonės rinko parašus vargdami, jie niekam nerūpi? Tai yra politinės kultūros stoka. Galų gale, artėja rinkimai. Manau, politikai supras, kad šių 70 tūkst. žmonių balsai rinkimuose labai svarbūs ir gal net idėjai oponavę balsuos pritardami.
Tik 70 tūkst. lietuvių, Lietuvos piliečių pasirašė tokį svarbų dokumentą? Tai juk tolygu kapituliacijai! Ir per tuos 5 metus nepasisekė surinkti dar bent 10 kartų daugiau lietuvaičių parašų? Iniciatyvinė grupė užmigo ir subyrėjo! negalima taip eilinį kartą išduoti Tautos! Kur mūsų patriotai besiveržiantys sudribti į Seimo kėdes? Begaliniai liūdna ir apmaudu! Štai ką gali padaryti su lietuviais niekšelio Sorošo milijardai dolerių numesti visokiams liurbiniams, tolerastiniams projektams! Štai ką padarė educhai, kurie nemokina mūsų jaunimo, o landžioja pro langus į ministeriją! Dar vienas patvirtinantis faktas, kad lietuvių Tauta jau per daug sena, kad jos vietą užimti laukia (ir veikia) jaunosios slavų ir gudriosios semitų gentys! Ar atsiras Lietuvių tarpe dar koks KUDIRKA, MAIRONIS, BASANAVIČIUS, SMETONA, RAMANAUSKAS-VANAGAS?!