2025-01-16, Ketvirtadienis
Naujienlaiškis

Septyni Lenkijos „koziriai“ kovoje dėl ES lėšų

laikmetis.lt

Lenkija vis dar turi kozirių, kad galėtų pasipriešinti Briuseliui ir išlaisvinti jai priklausančius dešimtis milijardų ES lėšų, kurių vis dar neskiriama, interviu savaitraščiui „Sieci“ teigė konservatyvių pažiūrų europarlamentaras Jacekas Saryuszas-Wolskis (Jacekas Sariušas-Volskis).

J. Saryusz-Wolski teigė, kad Lenkija gali pasiekti savo, jei tik bus pasirengusi apsukti stalus Briuseliui taip, kaip anksčiau tai darė Ispanija.

Saryuszas-Wolskis patarė Lenkijos vyriausybei sutelkti dėmesį į septynis turimus ginklus.

Pirmiausia, Lenkija turėtų paduoti Europos Komisiją į Europos Teisingumo Teismą (ETT) dėl to, kad ši neteisėtai užkerta kelią Lenkijai pasinaudoti ES atkūrimo fondu. Lenkija neturėtų turėti iliuzijų, kad ETT priims jai palankų sprendimą, tačiau toks žingsnis yra pateisinamas, siekiant atskleisti piktavališką Komisijos elgesį ir pagerinti savo derybines pozicijas. Tai padėtų Lenkijai pereiti nuo gynybos prie puolimo.

Antra, Lenkija turėtų skolintis pinigų rinkose projektams, kurių jai iš tikrųjų reikia, o ne žaliosioms investicijoms. Jei Briuselis nenori finansuoti žaliosios ekonomikos, Lenkija turi imtis kitų projektų.

Trečia, Lenkija turėtų suabejoti visu ES atkūrimo fondu, nes jis buvo įsteigtas remiantis susitarimu, kuris buvo pažeistas. Tai galima padaryti diplomatiniu ir teisėkūros lygmeniu.

Ketvirtoji Saryuszo-Wolskio siūloma priemonė turėtų būti iniciatyvos „Fit for 55″ blokavimas. Joje nurodyta 55 punktai kaip mažinti CO2 išmetimą, o tokie įsipareigojimai anglį naudojančią Lenkiją labai varžo.

Penkta, Lenkija turėtų vetuoti ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą ir BPM mokėjimus, kurie prilygsta mokesčiams už anglies dioksido pėdsaką ir tarptautinių korporacijų mokesčiui.

Šešta, Lenkija turėtų pasirengti pasitraukti iš ATLPS sistemos ir ES klimato politikos.

Galiausiai, septintasis – paskelbti referendumą dėl to, ar Lenkija turėtų įgyvendinti ES klimato tikslus energetikos krizės ir karo Ukrainoje metu. Lenkijos europarlamentaras teigia, kad pastarasis žingsnis būtų politiškai sprogstamas, nes lengvai galėtų išprovokuoti plačius protestus kitose valstybėse narėse prieš klimato ideologiją.

Šaltinis: Remix News

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Jonas Jasaitis. Vėjarodės. Ar galima susitarti? Kuo pasitikėti?

„Pozicijos“ skaitytojams pateikiame ištraukas iš spaudai rengiamos publicistikos rinktinės „Piliečio pozicija“, II dalies. Šios apžvalgos buvo paskelbtos prieš...

Neredaguotas karo grėsmės aptarimas Kaune

Vytautas Sinica Rytoj pirmąkart gyvenime dalyvausiu užsienio ir saugumo politikos konferencijoje „Sniego susitikimas“ („Snow meeting“). Gana rimta. Bet praėjusį penktadienį...

Imanuelio Kanto skvero atidarymas Pilaitėje

Vytautas Sinica Pilaitėje, Kanto alėjoje, su bendruomene atidengėme informacinę lentą apie Imanuelį Kantą jo vardo skvere prie jo vardo...

Česlovas Iškauskas. Karaliaučiaus aneksija apima ir lietuviškąją kultūrą

Kol greitai naujuoju Amerikos prezidentu oficialiai tapsiantis Donaldas Trumpas reiškia ekspansines pretenzijas į Kanadą, Grenlandiją ir Panamos kanalą,...