Šventajame Rašte parašyta: „Dievo reikia labiau klausyti negu žmonių“ (Apd. 5, 29). Todėl noriu pareikšti didelį dėkingumą ir pagarbą pirmiesiems šaukliams, stojusiems ginti Dievo įsakymų ir išdrįsusiems pasipriešinti jų niekintojams. Ypatinga pagarba, dėkingumas ir palaikymas jo ekscelencijai Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai, stojusiam tiesos pusėn, nors už tai išgirdo daug kritikos ir paniekinimo iš nesuvokiančių, kas yra tiesa.
Jei kas nežino ar pamiršo šeštąjį Dievo įsakymą, primenu: „Nepaleistuvauk“. Ką reikštų tos pačios lyties asmenų „santuokos“ įteisinimas? Tai – aiškus šeštojo Dievo įsakymo laužymas. Ar galima vadinti šeima dviejų tos pačios lyties susitarimą gyventi kartu, jei tai neatitinka pagrindinio šeimos tikslo – susilaukti palikuonių ir pratęsti žmonių giminę?
Beveik visi be išimties šalia gerų turime ir vienokių ar kitokių neigiamų polinkių. Žmogaus pareiga – su jais kovoti, o ne juos demonstruoti, prievarta brukti kitiems ir net reikalauti įteisinti juos įstatymais. Cituoju Šventąjį Raštą: „Nesugulsi su vyriškiu, tarsi su moterimi; tai pasibaisėtina“ (Kun 8, 22). „Jei vyras sugultų su vyriškiu tarsi su moterimi, jiedu abu nusikalstų bjauriu iškrypimu“ (Kun 20, 13).
Dievas davė žmogui laisvą valią. Kiekvienas gali rinktis – paklusti Dievui ar nepaklusti. Dėl savo polinkių žmogus negali būti nei smerkiamas, nei niekinamas, nei žeminamas. Dievui atsakingas žmogus ne už savo polinkius, bet už savo veiksmus, priešingus Jo įsakymams, ir Viešpats bus vienintelis žmogaus teisėjas. „Neteiskite, ir nebūsite teisiami“ (Mt. 7,1), – pasakyta Šventajame Rašte. Tačiau tikrai negalima priimti įstatymų, prieštaraujančių Dievo įsakymams.
Jei galima laužyti vieną Dievo įsakymą, tai gal galima ir kitų nepaisyti? Pavyzdžiui, gal galima įstatymu įteisinti ir vagystę – kleptomaniją – ir nepaisyti septintojo Dievo įsakymo „Nevok“. Juk jei žmogus turi tokį polinkį, tai tegu vagia… Gal galima paminti ir penktąjį Dievo įsakymą „Nežudyk“ ir įteisinti žudymą įstatymu? Vieni žmonės iš prigimties yra gailestingi, o kiti linkę į smurtą ir sadizmą. Nužudyti žmogų jiems nieko nereiškia. Juk jei turi tokį polinkį, tai kas čia blogo…
Neskelbkime Dievui karo, sakydami: „Netarnausiu“. Ar ne piktosiomis dvasiomis pavirto prieš Dievą sukilę angelai? Toli nenueisime, jei nesiliausime Dievo rūstinę, visi apribojimai, visos pastangos suvaldyti koronaviruso plitimą gali būti bergždžios kaip pastangos užgesinti gaisrus Australijoje. Liepsnose būtų pražuvęs visas žemynas, jei pagalba nebūtų atėjusi iš aukščiau, jei Dievas nebūtų pasigailėjęs ir nepasiuntęs gausių liūčių.
Nė vienas žmogus negali pritarti įstatymams, atmetantiems ir paniekinantiems Dievo įsakymus, nes jie yra įrašyti žmogaus širdyje ir sąžinėje. Kreipiuosi į Seimo narius, už kuriuos balsavome. Rinkėjai, skyrę jums savo balsus, pasitikėjo jumis ir tikėjo, kad jiems atstovausite. Taigi nebūkite judais, neparduokite Dievo už 30 sidabrinių. Visai nesvarbu, ar esate valdančiojoje koalicijoje ar opozicijoje, jums atėjo svarbus momentas apsispręsti, ar liksite ištikimi Dievui, kurio vardu prisiekėte ir Jo palaimos prašėte.
Nepasiduokite spaudimui tų, kurie nežino ar nenori žinoti, kas yra tiesa. O gal ir žino, todėl labai skuba priimti įstatymus ir įteisinti tai, kas prieštarauja Dievo įsakymams, kad sveikai mąstantys Seimo nariai nespėtų susivokti, kokią baisią klaidą yra skatinami daryti. Juk Dievo įsakymai yra svarbesni net už Konstituciją! Jie negali būti kaitaliojami, kaip kartais atsitinka su kai kuriais kai kam nepalankiais Konstitucijos straipsniais.
Ne mažesnis blogis būtų ir Stambulo konvencijos ratifikavimas. Joje, po kovos su smurtu prieš moteris priedanga, užslėpta daug įstatymų, prieštaraujančių Dievo nustatytai tvarkai.
Lietuva, kur tu eini? Įsiklausykime į Lietuvos Respublikos himno žodžius:
Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu, didvyrių žeme,
Iš praeities tavo sūnūs
Te stiprybę semia.
Todėl išlikime savimi. Nepasiduokime tautų, pasirinkusių klystkelius, įtakai ir spaudimui. Nors esame maža tauta, išlikime oaze neaprėpiamoje pasiklydusių tautų dykumoje. Būkime priebėga praregėjusiems ir norintiems grįžti į tiesos kelią, kad numalšintų troškulį, atsigaivinę ir pasisėmę jėgų ryžtingai keltis ir grįžti pas savo Tėvą. Likime tvirti kaip ąžuolai ir neplaukime pasroviui, nepulkime kniūbsti prieš aukso veršį.
Pateisinkime Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei duotą vardą „Tautų lopšys“, kai kitai tautai buvo duotas vardas „Tautų kalėjimas“, dar kitai – „Tautų kapas“. Likime tuo lopšiu. Pateisinkime tą garbingą vardą. Būkime tautos kelrode žvaigžde, nors ir maža, bet ryškiai nušviečiančia kelią. Nenaikinkime savo tautos moralės, negriaukime jos dorovinių pamatų, kad po to netektų verkti kruvinomis ašaromis.
Nuoširdžiai sveikinu ir visa širdimi pritariu lenkų tautai, jos vadovams, kad buvo priimtas įstatymas, draudžiantis žudyti negimusius kūdikius, o šuo metu ir užsibrėžtą tikslą trauktis iš Stambulo Konvencijos. Dieve, laimink lenkų tautą, išdrįsusią priešintis tiems, kas niekina Jo įsakymus.
Mieli ir brangūs Lietuvos žmonės, drąsiai pasipriešinkime įstatymams, laužantiems Dievo nustatytą tvarką, niekinantiems Dievo įsakymus, kurie duoti žmonijos gerovei. Kas kuo galime – ypač malda – prisidėkime prie į pražūtį besiritančios žmonijos gelbėjimo. Dieve, Tau nėra negalimų dalykų. Gelbėk Lietuvą, pasitikime Tavo gailestingumu!
