Šie Seimo nariai sąmoningai arba nesąmoningai talkina Lietuvai priešiškoms valstybėms

Seimo nariai arba neadekvačiai suvokia savo siūlomų įstatymų pataisų pasekmes, arba talkina Lietuvai priešiškoms valstybėms,- paskelbta šiandien (kovo 16 d.) išplatintame žmogaus teisių organizacijų reikalavime Prezidentui, Seimui Teisingumo ministerijai ir žiniasklaidai.

Reikalavime „dėl iškilusios grėsmės piliečių konstitucinėms teisėms ir laisvėms“ nurodoma, kad Seimo nariai Evelina Dobrovolska, Silva Lengvinienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Monika Ošmianskienė, Morgana Danielė, Gintautas Paluckas, Kasparas Adomaitis, Vytautas Mitalas, Artūras Žukauskas, Marius Matijošaitis, Linas Jonauskas, Dovilė Šakalienė, Julius Sabatauskas, Domas Griškevičius, Algirdas Sysas įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūloma nusižengimu arba nusikaltimu laikyti asmens padarytas veikas be kita ko dėl „lyties tapatybės“ ir „pilietybės“.

Reikalavime nurodoma, jog  minėti Seimo nariai nusprendė inicijuoti šalies piliečiams bausmes nuo 560 iki 1200 eurų baudomis už platinimą, gaminimą ar laikymą dalykų, kuriuose tyčiojamasi ar niekinami asmenys dėl „lytinės tapatybės” ar „pilietybės”. Pakeitus Baudžiamojo kodekso (BK) 170 str. 2 dalį numatoma bausti asmenis viešaisiais darbais, bauda, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų  už dalykų platinimą ar laikymą, kuriuose kurstoma diskriminuoti kitą asmenį dėl „lytinės tapatybės“ ar „pilietybės“.

Šie Seimo nariai užsimojo Baudžiamajame kodekse nustatyti, jog sunkinančias aplinkybe yra laikoma veika, padaryta dėl išankstinės neigiamos nuostatos asmeniui dėl jo „lytinės tapatybės” ar „pilietybės”.

Už nužudymą žmogaus reiškiant neapykantą dėl jo „lytinės tapatybės” ar „pilietybės” siūloma bausti laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos (BK 129 str. 2 dalies 13 punktas).

Už žmogaus sunkų susargdinimą dėl to paties – bausme laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų (BK.135 str. 2 dalies 13 p.).

Už nesunkų susargdinimą dėl to paties – bausme laisvės iki penkerių metų.

Už trukdymą asmenims dėl jų „lytinės tapatybės” ar „pilietybės” dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje siūloma bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 169 str.)

Bet svarbiausia, kad šios grupės Seimo narių įregistruotame įstatymo pataisų projekte yra numatytos bausmės piliečiams, kurie yra įkūrę organizaciją, neva turinčią tikslą diskriminuoti žmonių grupę dėl „lytinės tapatybės” ar „pilietybės„, kurie dalyvauja tokių organizacijų veikloje,  jas finansuoja ar kitaip materialiai remia – BK 170 (1) str. 1 dalies pataisa numato šiuos asmenis bausti viešaisiais darbais, bauda, areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Žmogaus teisių gynėjai mano, kad šie Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pakeitimai yra nekorektiški  ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurios tekste „lytinės tapatybės“ žodžių junginio kaip tokio nėra.

Konstitucija numato tik dvi biologines lytis: vyrą ir moterį. Konstitucijos 18 straipsnis nustato, kad žmogaus teisės ar laisvės yra prigimtinės. Vadinasi, Konstitucija numato tik biologinių lyčių, t. y. pagal prigimtį vyro arba moters, teisę į vyro arba moters lytinę tapatybę.

Konstitucija nenumato dirbtinės lyties galimybės (lyties pakeitimo chirurginiu ir kitais būdais) ir konstitucinės teisės į dirbtinai sukonstruotą lytinę tapatybę. Tokia lytis nelaikytina prigimtine lytimi.

Reikalavime Prezidentui ir Seimui neabejojama, kad šių įstatymo projektų iniciatoriai „lytinės tapatybės“ sampratą tapatina su translyčių asmenų lytine tapatybe. Todėl, žmogaus teisių gynėjų nuomone,  norint įgyvendinti siūlomą įstatymų naujovę (prigimtinės lyties požiūriu neapibrėžtą „lytinės tapatybės“ sampratą), iš pradžių  būtina keisti ir papildyti Konstituciją. Be to, tokio pobūdžio Konstitucijos pakeitimai priskirtini prie svarbiausių Tautos ir valstybės gyvenimo klausimų, todėl jie gali būti sprendžiami tik referendumu.

Žmogaus teisių organizacijos konkretizuoja, kuo minėtų Seimo narių siūlomos įstatymų pataisos prieštarauja Konstitucijai.

Pvz., Administracinių nusižengimų kodekso 83(1) str. pataisa įtvirtina Lietuvos teisinėje sistemoje lyties tapatybės ir lyčių daugeto privalomumą, nes uždraudžiama kitą asmenį įžeisti dėl jo pasirinktos lyties, nors šalies Konstitucija to nenumato.

Kartu yra panaikinama tėvų teisė nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus (Konstitucijos 26 straipsnis).

Analogiškai BK pakeitimuose sunkinančia aplinkybe laikyti išankstinę neigiamą nuostata asmeniui dėl „lytinės tapatybės“ ir bausti laisvės atėmimu iki dvylikos metų už kito asmens susargdinimą neapykantos pagrindu dėl „lytinės tapatybės“, suponuoja valstybės pareigą teisinėje apyvartoje naudoti lyčių daugetą, nors, „lytinės tapatybės“ teisinės apibrėžties nėra, todėl objektyviai nebus galima teisingai kvalifikuoti su tuo susijusias nusikalstamas veikas.

Žmogaus teisių gynėjai ypač nuogąstauja dėl siūlymo pakeisti BK 170 straipsnio 1 dalį, kuris įtvirtina baudas, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų asmeniui, įkūrusiam organizaciją, neva turinčią tikslą diskriminuoti žmonių grupę dėl „lytinės tapatybės“ ar pilietybės.

Neabejojama, kad tokiomis diskriminuojančiomis organizacijomis pirmiausia būtų laikomos religinės bendruomenės, atsisakančios pripažinti tos pačios lyties asmenų teisę į santuoką, arba organizacijos, kurių tikslai ir programos yra grindžiamos krikščioniškomis vertybėmis (pvz. katalikiškos mokyklos), t. y., ne lyčių daugeto, o dviejų biologinių lyčių vyro ir moters papildomumu.

Priėmus minėtą BK straipsnio pataisą, asmenys, kurie dalyvauja religinių bendruomenių ir kitų grupių bei organizacijų veikloje, arba kurie finansuoja ar kitaip materialiai remia šias religines bendruomenes, grupes ar organizacijas, taptų persekiojamaisiais ir potencialiai kaltinamaisiais dėl diskriminacinių veiksmų „lyties tapatybės“ pagrindu. Šie siūlomi Baudžiamojo kodekso pakeitimai akivaizdžiai suvaržo absoliučios daugumos piliečių konstitucines teises ir laisves, nes daugelis piliečių šiuo metu dalyvauja religinių bendruomenių veikloje ir jas remia.

Žmogaus teisių organizacijos  atkreipia dėmesį, kad siūlomos pataisos taip pat kelia didelį pavojų mūsų šalies nacionaliniam saugumui, nes jos suteikia nepagrįstas privilegijas ne Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių negalima įžeisti, net jeigu pastarieji skleidžia priešiškas Lietuvos valstybei idėjas, griaunančias Lietuvos valstybingumą.

Daugelis baudžiamojo kodekso pakeitimų eliminuoja piliečių teisę ginti Lietuvos valstybę, netgi uždraudžia piliečiams spontaniškai priešintis išorės grėsmėms. Pvz., siūlymas laikyti sunkinančia aplinkybe priešiškumą asmeniui dėl jo pilietybės, panaikina piliečių konstitucinę teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką (Konstitucijos 3 straipsnis), nes priešintis be priešiškumo praktiškai yra neįmanoma.

Kita vertus, neabejojama, kad taikant bausmes savo piliečiams už tariamą kito valstybės piliečio susargdinimą dėl priešiškumo pilietybės pagrindu, bus manipuliuojama ir naudojama slopinant šalies patriotinius judėjimus ar persekiojant patriotinių organizacijų dalyvius.

Visiškai nesuprantamas minėtos grupės Seimo narių siekis Baudžiamojo kodekso 169 straipsnyje įtvirtinti asmenų lygias teises dalyvauti politinėje veikloje nepaisant jų pilietybės (už diskriminavimą numatomas laisvės atėmimas iki trejų metų).

Šiuo pakeitimu pirmiausia suvaržoma esminė konstitucinė Lietuvos piliečių teisė kurti savo valstybę (Konstitucijos 2 str.), nes jos kūrime įgis teisę nevaržomai dalyvauti ir ne Lietuvos Respublikos piliečiai.

Pastaroji įstatymo pataisa komplikuoja Konstitucijos 33 ir 35 straipsniuose piliečiams laiduojamas garantijas („piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į politines partijas“), nes nėra aišku kokia apimtimi analogiškas teises įgytų ne Lietuvos Respublikos piliečiai.

Kartu neaišku, ar nebus laikoma diskriminacija pilietybės pagrindu draudimas ne Lietuvos piliečiui būti renkamam Lietuvos Respublikos Prezidentu (Konstitucijos 78 str.), arba Seimo nariu, nes pastarasis pagal dabartinį teisinį reguliavimą gali būti renkamas, jeigu jis nėra susijęs su priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei (Konstitucijos 56 str.).

Žmogaus teisių organizacijų nuomone, minėta įstatymo pataisa panaikina Lietuvos pilietybės instituto svarbą, nes diskriminavimo draudimas pilietybės pagrindu dalyvauti šalies politinėje veikloje, suvienodina ne piliečio ir Lietuvos piliečio teises, netgi pastarųjų teisinę padėtį pablogina, nes pagal galiojantį Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą (23 str.) Lietuvos pilietis privalo ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Tuo tarpu panašūs reikalavimai ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą nekeliami asmeniui, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis.

„Konstitucijos 29 str. garantuoja, jog „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“.

Šioje konstitucinėje normoje nėra minima „lyties tapatybė“, kas reiškia, jog tai nėra konstitucinė vertybė. Abiem projektais siekiama „lyties tapatybę“ paversti konstitucine vertybę ir tapatybės pagrindu specifinėms žmonių grupėms suteikti nepagrįstai geresnes visuomenines pozicijas ir didesnę įtaką kitų visuomenės grupių atžvilgiu, taip pat minėtais projektais siekiama suteikti nepagrįstas privilegijas asmenims, kurie nėra Lietuvos piliečiai”,– teigia žmogaus teisių gynėjai.

„Atsižvelgiant į tai, kad abiem projektais siekiama Lietuvos tiesinėje sistemoje įtvirtinti nekonstitucinę „lyties tapatybės“ normą ir siekiama suvaržyti galimybę piliečiams priešintis tam, kas varžo ar riboja Tautos suverenitetą, savinasi visai Tautai priklausančių suverenias galias, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“, Lietuvos žmogaus teisių organizacijos mano, kad abiejų projektų siūlomos pataisos, jeigu nėra Lietuvai nedraugiškų valstybių inspiruotos, tai neabejotinai tarnauja pastarųjų interesams.

Iš to darytina išvada, kad šiuos projektus įregistravę asmenys (Evelina Dobrovolska, Silva Lengvinienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Monika Ošmianskienė, Morgana Danielė, Gintautas Paluckas, Kasparas Adomaitis, Vytautas Mitalas, Artūras Žukauskas, Marius Matijošaitis, Linas Jonauskas, Dovilė Šakalienė, Julius Sabatauskas, Domas Griškevičius, Algirdas Sysas) arba visiškai neadekvačiai suvokia savo siūlomų įstatymų pataisų pasekmes, arba sąmoningai/nesąmoningai talkina Lietuvai priešiškoms valstybėms. Bet kuriuo atveju abu projektai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui bei kenkia Lietuvos nacionaliniams interesams”,- rašoma reikalavime.

Lietuvos žmogaus teisių organizacijos reikalauja Lietuvos Respublikos Seimą besąlygiškai atmesti minėtų asmenų siūlomą Administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus.

Reikalavimą pasirašė: Lietuvos Helsinkio grupė. Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Piliečių gynybos paramos fondas ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija.

Visas dokumento tekstas ČIA