2024-11-25, Pirmadienis

Šiemet nuoširdžiai džiaugėmės, o kaip bus kitąmet?

Neseniai Visagine baigėsi XIX tarptautinis monospektaklių festivalis „Atspindys“. Į jo programą šiemet buvo įtraukta dešimt spektaklių iš Lietuvos, Izraelio, Armėnijos, Latvijos, Bulgarijos ir Italijos.

Monospektaklių festivalis „Atspindys“ ir šiais metais pristatė pačius įdomiausius lietuvių ir užsienio teatrų spektaklius, pelniusius aukštų įvertinimų tarptautiniuose festivaliuose.

Gaila, tačiau dėl Izraelyje vykstančio karo jau antrą kartą į Visaginą negalėjo atvykti Ana Glianc-Margulis ir suvaidinti spektaklyje „Vilties laikas“, kuriuo buvo tikimasi pradėti šią gražią teatro šventę.

Per atidarymą buvo pademonstruotas programoje nenurodytas spektaklis iš Armėnijos „Nastasijos Filipovnos vaidmenyje – kunigaikštis Levas Myškinas“. Jame vaidino Armenas Kaškianas.

Nežiūrint į tai, kad spektaklis Visagine buvo vaidinamas jau trečią kartą, publika apmirusia širdimi sekė kunigaikštį Levą Myškiną, jį užjautė ir kentėjo drauge su juo. O gal kai kurie žiūrovai jam net šiek tiek pavydėjo – juk tokios nežemiškos meilės ir aistros būta!

Nuoširdus ir ryškus talentingo armėnų aktoriaus Armeno Kaškiano vaidmuo (aktorius šiame spektaklyje vaidino rusų ir armėnų kalbomis) tapo tikru XIX monospektaklių festivalio „Atspindys“ atradimu. Salė plojo stovėdama!

Kaip visada, Visagino festivalio žiūrovai balsavo už labiausiai patikusį spektaklį. Labai malonu, kad už OKT teatro spektaklį „Nusipirk Dramblį“ balsavo šimtas procentų jį mačiusių žmonių. Žiūrovų simpatijų prizą pelnė aktorius Mantas Bendžius.

Su dideliu entuziazmu jaunimas sutiko teatro „No Shoes“ interaktyvųjį spektaklį „Avinai“, kuriame vaidino Raimondas Klezys. Aktorius labai atvirai pasakojo apie save, savo nelengvą vaikystę (tėtis kažkur pradingo, o mama dirbo užsienyje), apie savo mylimus močiutę bei senelį ir apie tėvą, netikėtai po 27-erių metų prisiminusį, jog turi sūnų. Štai jau treji metai, kai jiedu bendrauja. Pasirodo, jog panašių problemų turi daugelis vaikų, ne veltui po spektaklio kilo diskusijų.

Į programą buvo įtrauktas ir sceninis veikalas, pelnęs XVIII „Atspindžio“ festivalio Didįjį prizą. Teatras „Nuo 0“ parodė spektaklį „Lapkričio 20-oji“, kuriame vaidino Šarūnas Januškevičius. Šių dienų įvykių fone šis kūrinys nuskambėjo tikrai naujai.

Aušra Pukelytė Visagino žiūrovą supažindino su nuostabia Matildos Olkinaitės poezija. Devyniolikmetę poetę 1941-aisiais drauge su kitais žydų tautybės žmonėmis nušovė baltaraiščiai.

Spektaklis „Langai atverti į saulę“ šiandien labai artimas kiekvienam žiūrovui, žinančiam, kas yra holokaustas, suprantančiam, kokią milžinišką žalą jis padarė Lietuvai bei visam pasauliui, ir išgyvenančiam dėl to, kas dabar vyksta Izraelyje. Be eilių, spektaklyje skambėjo puiki įvairių žydų kompozitorių muzika, aidėjo fortepijono, klarneto ir smuiko garsai.

Aktorius Armenas Kaškianas į Visaginą atvežė ir naują spektaklį, skurtą apsakymo „Miesto triukšmas“ motyvais. Istorija, įvykusi jau tolimą rugsėjo 11-ąją, deja, tebėra aktuali ir šiandien.

Aktoriaus virtuozinės vaidybos dėka trisdešimties minučių trukmės spektaklis virto manifestu prieš beprasmiškus dabarties praradimus. Dėl kažkieno įgeidžių žūsta jauni žmonės. Vienam reikalinga svetima žemė, kitas nuo vaikystės buvo ugdomas neapykantos kitataučiams dvasia ir yra pasirengęs žudyti kitatikius, tiek mažus, tiek didelius, o sykiu – ir nepagailėti šiam beprasmiškam tikslui savo gyvybės.

Be liejamo kraujo šiandien nėra nei vieno žemės kampelio. Kas dar turėtų nutikti, kad tėvai neraudotų ant savo sūnų kapų? Žiūrovai tylomis šluostėsi ištryškusias ašaras.

Jauna aktorė Asmik Bagojan iš Latvijos lietuvių žiūrovų vertinimui pristatė šeimyninės kronikos spektaklį „Adelė“, pastatytą pagal Irinos Buriačenko pjesę. Šis sceninis kūrinys dar tik įgauna brandumo, tad palinkėsime jam sėkmės.

Pirmą kartą Lietuvoje vaidino garsi bulgarų aktorė, prestižinės premijos „Zlaten kukerikon“ laureatė Ana Petrova. Ji, geriausia komedijinio ir satyrinio plano aktorė, parodė „Dekameroną“, sukurtą pagal žinomą Džovanio Bokačio kūrinį.

Ana moka daugybę kalbų. Pradėjusi vaidinti itališkai, peršoko į anglų, vėliau – į vokiečių kalbas. Tik nepajutusi publikos atgarsio, staiga prisiminė mokanti ir rusų kalbą. Ir rusiškai, kaip vėliau pati prisipažino, vaidino su dideliu malonumu. Salė leipo juokais ir nuo jos vaidybos, ir nuo frazių, kurias aktorė laidė nuo scenos. Nors buvo aiškiai matyti, kad rusiškai ji jau seniai nėra nei kalbėjusi, nei juo labiau – vaidinusi… Kartu su aktore į Visaginą buvo atvykusi ir spektaklio režisierė Nevena Miteva.

XIX festivalio „Atspindys“ Didįjį prizą pelnė armėnų spektaklis „Buivolė“. Jis buvo vaidinamas armėnų kalba. Tiesa, prieš spektaklį žiūrovai turėjo galimybę susipažinti su kūrinio tekstu, išverstu į rusų kalbą. Puiki aktorė Narinė Grigorian Visagino žiūrovams gerai žinoma ir jos spektakliai mielai lankomi. Tačiau šįkart artistė tiesiog pralenkė save.

Miela ir žavi Narinė Grigorian virto tikra buivole – aistringa, nelengvo likimo vėtoma ir mėtoma, viską šluojančia savam kely, kad tik sutiktų savąjį buivolą… Nuo jos nebuvo įmanoma atitraukti akių: viskas, kas vyko scenoje, tiesiog užbūrė! Atrodė, tarsi ji kalbėtų tava kalba – buvai pasiryžęs sekti paskui šią buivolę į svieto pakraštį… Bravo! Bravissimo! Neabejotina, pelnyta pergalė!

Festivalio pabaigoje žiūrovų laukė dovana – bendras Mažosios teatro akademijos (Lietuva) ir Associazione Studio Novecento (Italija) darbas – Marko M. Pernicho „Medėja“ (rež. Silva Krivickienė). Stebėtinai šiuolaikiškas, plastiškas ir išmintingas spektaklis buvo vaidinamas lietuvių, italų ir anglų kalbomis. Aistringa ir išdidi Medėja (Italija) ir pragmatiškas, praktiškas Jasonas (Lietuva) taip ir nerado bendros kalbos, nors jiems ir buvo suteikta dar viena galimybė.

Visaginas karštai dėkojo Marijai Tananai, festivalio direktorei, už suteiktą didžiulį malonumą pajusti tikrąjį teatro meną, už puikią programą, už meistriškai vaidinusius aktorius. Beje, šį sykį Lietuvos kultūros taryba festivaliui neskyrė jokių lėšų. Reikia pabrėžti, kad labai ryškūs spektakliai iš Armėnijos Lietuvą pasiekė tik ilgamečio bendradarbiavimo su „Armono“ festivaliu dėka, o „Armono“ festivalio direktorė Mariana Mkhitarian buvo „Atspindžio“ festivalio garbės viešnia. Vargu ar esant tokiai situacijai kitąmet bus įmanoma organizuoti dvidešimtą – jubiliejinį – festivalį. Bet labai norisi tikėtis, kad viskas bus gerai, ir Visaginas turės galimybę vėl džiaugtis „Atspindžiu“…

„Pozicijos“ inf.

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Tūkstantis šeštoji (lapkričio 25) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Ukrainos pajėgos surengė eilę smūgių Bryansk, Kaluga ir Kursk srityse. Pastarojoje ATACMS raketomis atakuotas Khalino...

Lenkijos konservatyvioji opozicinė partija kandidatu į prezidentus iškėlė istoriką

Varšuva, Lenkija (AP). Lenkijos konservatyvioji partija „Įstatymas ir teisingumas“, kuri mėgina susigrąžinti praėjusiais metais prarastą valdžią, sekmadienį savo...

Paryžiuje atidengtas Lietuvos partizanų vado J. Lukšos-Daumanto atminimo ženklas

Lapkričio 23 d. minint Lietuvos kariuomenės dieną buvo atidengta vieno žymiausio Lietuvos partizano Juozo Lukšos atminimo lentelė jo...

Edvardas Čiuldė. Kas čia yra Vingių Jonas, o kas – sofistai?

Jeigu labai norisi, su pritemtos vaizduotės pagalba Remigijų Žemaitaitį galima pavadinti Vingių Jonu, tačiau net ir labai norint,...