Tęsinys. Pirma dalis ČIA
Skirtingų civilizacijų susidūrimas
Švedijos įstatymai draudžia santuokas su nepilnamečiais asmenimis, tačiau imigrantai neretai jau atsiveža nepilnametes žmonas. Atsiranda kolizija su pedofilijos, taipogi daugpatystės interpretacija. Krikščioniška ir islamo civilizacijos daugeliu klausimų nesuderinamos.
Arabų gaujos turi daug ginklų
Iškalbingas įvykis. 1998 metais buvo nuteisti du vaikai (5 ir 7 metų amžiaus) už tai, kad neva nužudė 4 metų berniuką. Per tardymus vaikai prisipažino, kad netyčia įstūmė berniuką į vandenį. Šiomis dienomis tie jau suaugę vaikai paprašė atnaujinti tyrimą. Tada išsamus įvykio tyrimas buvo nutrauktas įsikišus socialdemokratų valdžiai, kuri siekė užglaistyti įvykį, kad galimai išaiškėjusi imigranto kaltė nesutrikdytų imigracijos politikos. Atnaujinus tyrimą buvo nustatyta, kad kaltas išties buvo tuomet įvykio vietoje pastebėtas imigrantas. Valdžia politiniais tikslais paaukojo dviejų švedų gyvenimus, kad nesukelti priešiškumo imigrantams bangos.
Arabų gaujos turi daug ginklų, kurie kontrabandos būdu patenka iš buvusios Jugoslavijos. Valdžia, išsigandusi ginkluoto smurto apraiškų, ketina nuginkluoti visuomenę. Nusikaltimų, kuriuose naudojami šaunamieji ar sprogstamieji ginklai yra toks didelis, kad valdžia paskelbė amnestiją visiems, kurie atiduos turimas rankines granatas, kad bent granatomis nesimėtytų. Pastaruoju metu smarkiai išaugęs šautinių mirčių skaičius. Vien per 2021 metus jų buvo 200. Policijai netgi ima stigti tyrėjų tiriant šio pobūdžio nusikaltimus.
Švedijos arabų imigrantai iš esmės kuria valstybę valstybėje su savo religija, švietimo sistema, kalba, tradicijomis, socialine tvarka.
Prognozuojama, kad šalyje jie įves dvikalbystę
Dabar valdžioje yra socialdemokratai, žalieji, liberalai, kairieji (buvę komunistai). 2022 m. rudenį vyks parlamento rinkimai. Švedai turi bene paskutinę galimybę išsirinkti nacionalinius interesus atstovaujančias partijas ir jų pagalba stabdyti imigraciją. Kitu atveju švedai savo valstybėje netrukus taps mažuma. Arabai vieningai balsuoja už partijas, kuriose daug jų tautybės politikų. Jie vis labiau skverbiasi į politiką. Prognozuojama, kad šalyje jie įves dvikalbystę, giminių susijungimo pretekstu įteisins giminių atvykimą į šalį ir taip jų skaičius gali išaugti dar keliais milijonais.
Arabų taktika – ne kurti savo partijas, bet infiltruoti savus į valdančiąsias partijas ir perimti jų kontrolę. Taip atsitiko su kairiųjų partija. Jos vadovas jau yra arabas. Liberalų partijai vadovo juodaodė, tačiau artėjant rinkimams vėl buvo perrinktas švedas. Dabartinėje vyriausybėje tik apie pusė ministrų yra švedai. Arabai labai vieningi ir balsuoja taip, kaip jiems liepia balsuoti religiniai lyderiai.
Kariųjų partija pasisako už socialinių išmokų lygybę, nors tai alogiška — remiantis šiuo principu, nieko nedirbęs imigrantas gaus tokią pačią pensiją kaip visą gyvenimą sąžiningai dirbęs švedas.
Be kairiųjų partijų, Švedijoje veikia ir dešiniosios partijos. Viena stipriausių – Moderat. Jie atitinka mūsų konservatorius prieš 20 metų. Iš pradžių jie irgi buvo empatiški imigrantams bei palaikė imigraciją. Paskutiniame partijos suvažiavime jų lyderis jau pareiškė, kad, ilgai buvus atviromis širdimis, laikas atverti akis. Kita dešinioji partija – krikščionys demokratai, turinti apie 10% palaikymą, Ir Švedijos demokratai, kurie vertybiškai panašūs į Nacionalinį susivienijimą. Jų palaikymas siekia apie 20%, nors prieš 5 metus buvo 0%. Dešiniosios partijos dabar sparčiai populiarėja. Tačiau viešoje erdvėje jau pastebimi jų tarpusavio nesutarimai. Tai kelia didelę riziką. Vis tik jie turėtų laimėti rinkimus.
Politiniame spektre yra ir centro partija. Bet jos populiarumas smukęs, nes ji vertybiškai blaškosi, kartais šliedamasi prie dešiniųjų, kartais prie kairiųjų ir stokodama aiškios pozicijos.
Švedijoje veikia pilietinė organizacija „Alternatyva Švedijai“, kuri kelia šurmulį, rengia pilietines akcijas. Galimas daiktas, ji įkurta specialiai dešiniosioms jėgoms kompromituoti.
Socialdemokratai per visą pokario istoriją be valdžios buvo tik kelias kadencijas. Prieš 2013 metų rinkimus socialdemokratai įsipareigojo Švedijos bedarbystės lygį padaryti mažiausiu Europoje. Bet įvyko priešingai — nedarbo lygis tapo didžiausiu Europoje. Valdžia ėmė maskuoti padėtį manipuliuodama duomenimis — pavyzdžiui, nutarė nelaikyti bedarbiais tų, kurie dalyvauja bet kokiuose kursuose, pavyzdžiui kalbų.
Ekonominis nuosmukis: nuo gerovės iki įsiskolinusios valstybės
Valstybė ėmė klimpti skolose
Švedija buvo labai stipri valstybė. Jos buvusią funkcinę galią rodo gebėjimas realizuoti didelius projektus, tokius kaip tiltas per Oresundo sąsiaurį, jungiantis Malmę su Kopenhaga. Pačioje Švedijoje įrengta daugybė milijardus kainavusių tunelių.
Švedijos gamybinės ekonomikos pagrindą sudaro medienos pramonė, žemės ūkis, telekomunikacijos, mašinų, laivų statybos, metalurgijos pramonė. Senėjančiai visuomenei išlaikyti ėmė trūkti darbo jėgos; buvo tikimasi, kad šį poreikį patenkins atvykę musulmonai. Tačiau paaiškėjo, kad tik 15 proc. imigrantų yra nusiteikę dirbti, o visi kiti gyvena iš pašalpų už vaikus, kurių skaičius šeimose siekia iki 10. Už vaikus arabai gauna daugiau nei gali užsidirbti. Įvertinus visą valstybės pagalbą, imigrantas gauna apie 35 000 kronų. Dirbantis švedas gauna 30 000 kronų. Taigi imigrantui dirbti paprasčiausiai neapsimoka.
Biudžetas dėl imigrantų apgyvendinimo ir subsidijavimo problemų tapo deficitinis, valstybė ėmė klimpti skolose. Dabar Švedija jau yra valstybė-skolininkė, nors vis dar turi Pagalbos ministeriją ir remia įvairias pasaulines paramos programas.
Vandentiekio ir elektros infrastruktūros pajėgumai ėmė darytis nepakankami naujai pastatytiems būstams aprūpinti. Elektros energija pabrango 6 kartus. Pagal valiutos infliaciją Švedija atsidūrė trečioje vietoje pasaulyje po Rusijos ir Ukrainos.
Žiniasklaidos propaganda nebevartoja terminų – globalizacija, integracija
Švedijos žiniasklaidos propaganda nebevartoja terminų – globalizacija, integracija (nebeaišku kas į ką integruojasi), multikultūralizmas (Švedijoje įvyko ne multikultūralizmas, o kultūros arabizacija), segregacija (visuomenė suskaldyta, imigrantai nesiintegruoja), diskriminacija, homoseksualai (genderizmo propagavimui ima trūkti išteklių), nacionalinė mažuma (Malmėje tokia mažuma yra patys švedai), tolerancija.
Vienas iš vykdomos multikultūrinės politikos Švedijoje motyvų – inspiruojamas kaltės jausmas. Švedai kolonijų neturėjo, tačiau atrastas švedų kilmės verslininkas, kadaise turėjęs vergų ir juos išnaudojęs. Dėl eskaluojamo kaltės paveldimumo ir perduodamumo principo švedai dabar jaučiasi įpareigoti gelbėti „badaujančią Afriką“. Švedija 200 metų nepatyrė karo ir švedai nesuvokia, kas tai yra. Jie praradę savisaugos instinktą. Prieš 30 metų jie gyveno labai gerai ir perteklius tapo akstinu padėti kitoms tautoms, pagimdė atvirumo, inkliuzyvumo idėjas. Pagrindinė tokios situacijos priežastis — šalies pasidavimas „progresyvizmo“ ideologijai.
Švedijos multikultūrizacijos patirtis aktuali ir Lietuvai. Jei nesiimsime priemonių nacionaliniams interesams apginti, dabartinė Švedijos tikrovė po 10-15 metų taps Lietuvos tikrove.
Autorius yra Nacionalinio susivienijimo narys
dvnr66