Simonas Streikus. Masinės migracijos Švedijoje padariniai: ar ją dar galima laikyti gerovės valstybe? (I)

Autorius yra Nacionalinio susivienijimo narys

Vasario pabaigoje „Nacionalinis susivienijimas“ organizavo paskaitą apie padėtį Švedijoje. Siekta nušviesti realią Švedijos vidaus padėtį, supažindinti su permainomis Švedijoje, kurios įvyko per pastaruosius du dešimtmečius. Jos dangstomos ir  Švedijos bei Lietuvos žiniasklaidoje menkai tenušviečiamos.

Cenzūra

Švedijoje vykdoma intensyvi informacijos kontrolė, kitų valstybių piliečius pasiekianti informacija dažnai būna cenzūruota ir neatspindi realios tikrovės .

Švediškosios cenzūros esmė – draudimas reiškinius ar įvykius sieti su rase, tautybe, religija. Pvz., jei arabų jaunimas sukelia riaušes, mėto akmenis į policijos automobilius, tai visuomenei ši informacija pateikiama be jokių aliuzijų į riaušininkų tautybę; tiesiog nurodoma, kad akmenis mėtė jaunimas. Pagrindinis pateikiamos medžiagos šaltinis – Švedijos nacionalinė televizija ir radijas bei ilgametė asmeninė gyvenimo Švedijoje patirtis.

Gyventojų surašymą prilygina fašizmui

Viena didžiausių Švedijos problemų – nevaldoma migracija. Lietuvoje daug žmonių taip pat palaiko migraciją, esą mus, lietuvius, po karų irgi priėmė kitos valstybės, todėl  ir mes dabar turime padėti bėgantiems nuo netvarkos savo šalyse. Tačiau esminis skirtumas, kad lietuviai bėgo nuo okupacijos ir grėsmės gyvybei. Dabartiniai migrantai migruoja daugiausia ekonominiais ir kitais pragmatiniais sumetimais. Tai nesulyginami dalykai.

1997 m. Švedijoje gyveno 8,8 mln. gyventojų, iš kurių 10 proc. sudarė imigrantai. 2013 m. jau 25 proc. Švedijos gyventojų buvo gimę užsienyje. Įskaičiavus vaikus, šiandien Švedijoje yra apie 4 mln. imigrantų.

Dabartinė statistika iškreipta ir tiksli padėtis nėra žinoma. Dešinieji siūlo padaryti gyventojų surašymą. Tačiau kairieji kategoriškai prieštarauja ir surašymą prilygina fašizmui.

Bet kuris imigrantas, gavęs Švedijos pilietybę, yra laikomas švedu, net jei nemoka švedų kalbos.

Švedijos pilietybę galima gauti legaliai pragyvenus šalyje 5 metus. Jokių kitokių reikalavimų nėra. Visuomenėje buvo kilusi diskusija dėl to, kad pilietybės kriterijumi būtų ir kalbos mokėjimas. Tačiau vadinamieji žmogaus teisių gynėjai šią polemiką nuslopino. Vengiant įžeisti imigrantus vadinant juos juodaodžiais, įvesta nauja sąvoka „žmonės iš piečiau Sacharos“. Atsirado baudžiamojo kodekso straipsnis už nesantaikos kurstymą. Jis taikomas ir tada, kai net sakoma tiesa.

Buvo Švedijoje garsiai nuskambėjęs vienos švedės išprievartavimo ir nužudymo atvejis. Aptariant šį įvykį televizijos laidos metu, žurnalistui netyčia įvardinus nusikaltėlį „afrikiečiu“, kitą dieną buvo surengtas didelis mitingas, kuriame žurnalistas buvo smerkiamas ir išvadintas rasistu. Yra sukurti nauji Švedijos piliečius apibūdinantys terminai: „viduje gimę švedai“ ir „išorėje gimę švedai“.

Trečiame pagal dydį Malmės mieste gyventojų daugumą jau sudaro arabai. Vienam švedų naujagimiui tenka 3-4 arabų ir juodaodžių naujagimiai. Visur, kur musulmonų tampa daug arba dauguma, kyla „naujagimių bumas“. Viešai tokia informacija neskelbiama, ji gauta iš patriotiškai mąstančių tos srities darbuotojų.

Švedai bijo pažvelgti tiesai į akis. Bijoma kalbėti apie susidariusią padėtį. Būna atvejų, kad tėvams tampa sunku susikalbėti su iš darželio grįžusiu vaiku, kuris kalba jau pusiau arabiškai, nes darželyje 70 proc. vaikų arabai.

Tikri pabėgėliai taip nesielgia, bet taip elgiasi užkariautojai

Valdžia subsidijuoja darbdavius už imigrantų įdarbinimą, tačiau darbdaviai jų kratosi. Yra tik dvi sritys, kuriose arabai klesti – tai viešasis maitinimas ir taksi. Jiems taikomi sumažinti mokesčiai, todėl jie nukonkuruoja pačius švedus. Valdžia daro viską, kad arabai užsiimtų kokia nors veikla. Beje, abi paminėtos sritys labai gera terpė narkotikų platinimui.

Kiekviename arabų kvartale neišvengiamai susiformuoja kriminalinė gauja, kuri verčiasi narkotikais, vagystėmis, prostitucija ir kitais nusikaltimais. Atėjus reikiamam momentui, šios grupuotės lengvai gali būti paverstos musulmonų karinėmis struktūromis ir panaudotos politiniais tikslais.

Labai didelė socialinė problema – nebespėjama imigrantams statyti būstų. Diduma biudžeto lėšų skiriama būtent namų statybai. Visi kiti projektai nustumti į šalį. Dėl būstų trūkumo atsirado eilės butams gauti, siekiančios net 10 metų į priekį. Tai beprecedentinė padėtis. Dėl namų statybos bumo radosi antrinė problema — ėmė trūkti cemento. Kairiųjų partija, kuri neoficialiai jau tapo arabų partija, pagrasino pasitraukti iš koalicijos, jei bus vilkinamas imigrantų aprūpinimas būstais.

Kyla realus pavojus, kad situacija Švedijoje gali privesti prie didelio masto kruvinų neramumų. Nes jau šiuo metu kai kur ima trūkti švediškų maisto produktų. Švedija ilgus dešimtmečius buvusi maisto eksportuotoja dabar tampa importuotoja.

KAI KVARTALE IMA DOMINUOTI ARABAI, JIE SUKURIA NEPAKENČIAMAS GYVENIMO SĄLYGAS, PRASIDEDA „BUITINIS TERORAS“ — ŠIUKŠLĖS, SMARVĖ, GATVĖS CHULIGANIZMAS

Miestuose formuojasi vadinamosios „no go zones“. Kai kvartale ima dominuoti arabai, jie sukuria nepakenčiamas gyvenimo sąlygas, prasideda „buitinis teroras“ — šiukšlės, smarvė, gatvės chuliganizmas. Neapsikentę švedai pusvelčiui parduoda savo butus ir keliasi gyventi kuo toliau nuo imigrantų. Pasilieka tik pensininkai, neturintys pinigų ir energijos rimtesniems asmeninio gyvenimo pokyčiams realizuoti. Tuo būdu imigrantai užvaldo kvartalą ir įveda savo tvarką. Švedai prisibijo leisti savo vaikus į arabų vaikų dominuojamas mokyklas. Natūraliai kuriasi atskiros švedų ir arabų mokyklos, tačiau socialdemokratų valdžia vykdo prievartinį jų maišymą.

Imigrantai nenori gyventi kaime. Jie telkiasi tik miestuose ir ten kelia savo sąlygas. Po miestelius važinėja autobusai su naujai atvykusiais imigrantais. Autobusui atvažiavus į miestelį, iš jų tarpo išlipa keli „inspektoriai“, kurie įvertina sąlygas ir pasako, ar ketina čia apsigyventi, ar ne.

Tikri pabėgėliai taip nesielgia, bet taip elgiasi užkariautojai. Jiems duok didžiuosius miestus. Stokholmo centre, senamiestyje, kur nekilnojamasis turtas labai brangus, imigrantų beveik nėra. Tačiau „miegamuosiuose rajonuose“ apie 70 proc. gyventojų sudaro imigrantai.

Priemiesčiuose, kur vyrauja kotedžai, privatūs namai, vėl dominuoja švedai. „Miegamuosiuose rajonuose“ švedai jau nebeperka būstų, nes į namą atsikrausčius imigrantams būsto vertė krinta ir jį parduoti tampa nuostolinga. Vienintelė vieta Švedijoje, kur arabų niekuomet nebus – teritorija už poliarinio rato. Nes ten ramadano metu nenusileidžia saulė ir arabai negali švęsti ramadano.

Imigrantai iš kitų Europos šalių problemų nekelia, nes kilę iš tos pačios civilizacijos, skiriasi tik kalba. Socialinių problemų šaltinis yra beveik išimtinai arabai, kurie nenori dirbti, nesimoko kalbos, reikalauja savo teisių, netgi išvaikė iš mokyklų pastorius, nors islamo dvasininkus, suprantama įsileidžia.

Protestantizmas Švedijoje buvo valstybinė religija. Tačiau dabar šis jos statusas panaikintas. Labai daug žalos visuomenės religingumui padarė feminizmo judėjimas, kuris iškovojo moterims teisę užimti dvasininko pareigas. Griūvant tradicijoms, žmonės tiesiog liaujasi lankę bažnyčias ir šios verčiamos mečetėmis.

Esama minčių, jog reikėtų liautis subsidijavus imigrantus, kad jie pradėtų dirbti. Tačiau tai utopistinis mąstymas — užuot ieškoję darbo, arabų imigrantai linkę verčiau užsiimti kontrabanda, vagystėmis, narkotikų platinimu.

Greitoji pagalba bijo vykti į imigrantų rajonus

Imigrantai turi daug sveikatos problemų, ypač stomatologinių. Imigrantams suteikta teisė į nemokamą dantų gydymą. Pusė metinio sveikatos biudžeto išlaidų sudarė būtent imigrantų dantų gydymas. Visos lėšos sunaudojamos imigrantų sveikatos apsaugai, tad nelieka iš ko kelti darbuotojų atlyginimus.

Greitoji pagalba bijo vykti į imigrantų rajonus. Buvo atvejų, kai imigrantų rajone pagal iškvietimą atvykusios medikės buvo išprievartautos. Teko organizuoti savigynos apmokymo programas personalui.

Švedijoje buvo labai populiaru senatvę nugyventi senelių namuose, kurie garsėjo sanatorijos lygio paslaugomis ir komfortu. Dabar didžiąją slaugos personalo dalį sudaro imigrantai, dėl kurių klaidų buvo nustatytas ne vienas mirties atvejis.

Tokių dalykų prevencijai senelių namuose visuotinai diegiamos stebėjimo sistemos, pradėta reikalauti imigrantams darbuotojams mokėti švedų kalbą.

Bus tęsinys