Laida buvo tokia gera, kad net delsiau pasidalinti. Diskutavome apie gyvenimo įgūdžių programą (taip, vėl), tas nelemtas lytis ir nepilnamečių nėštumus.
Paaiškinau (manau, nesėkmingai) Jurgitai Sejonienei, kodėl ji yra tikriausia liberalė, kodėl iš tiesų oponuojama naujajam lytiškumo ugdymui, ar normalu homoseksualūs santykiai (buvo labai nepolitkorektiška) ir net kad skelbdamasi krikščione ponia Sejonienė turėtų vadovautis katekizmu. Nemanau, kad ji kur nors su manimi sutiko. Jausmai abipusiai dar nuo pandemijos laikų.
Tuo tarpu ponia Sejonienė be kita ko pasakė, kad politikų pareiga yra auklėti visuomenę, kad negalima aiškinti kitiems, kas gera ir kas bloga, kad Šakalienės vaiko teisių reforma buvo labai gerai ir – man labiausiai patiko – kad pati moko savo pradinukus vaikus apie homoseksualumą ir transseksualumą ir kad (dėmesio) jie neprivalo tokie būti, bet gali laisvai rinktis.
Nežinau, kaip ir pasakyti, bet būtent idėja, kad vaikai gali rinktis orientaciją ir lyties tapatybę, yra tai, dėl ko visuomenė taip baisisi tiek naująja programa, tiek LGBT pastangomis kištis į švietimą apskritai. Na, nes juk pareiga auklėti, kaip be šito. Neperauklėjus visuomenės niekada nebus gerai.
Tikrai verta Jūsų laiko ir dėmesio, o ir trumpai laida pas Rimvydą Paleckį „Lietuvos Ryto“ televizijos eteryje.
Kam įdomu / smalsu / svarbu suprasti lytiškumo klausimus, ir nenorite apie tai mokyti vaikų taip, kaip moko ponia Sejonienė, nuoširdžiausiai rekomenduoju (vėl) dr. Ryano Andersono knygą „Kai Haris tapo Sale“. Tai geriausia man žinoma translytiškumo ideologijos kritika, pelniusi ypatingą įvertinimą – dėl politinio korektiškumo ja uždrausta prekiauti „Amazon“ platformoje. Būkite kietesni už „Amazon“, paskaitykite, nuoroda ČIA.
Genderiai intensyviai puola tautą už vakariečių pinigus. Jei nefinansuotų, ši afera iškart pasibaigtų, o jos platintojai liktų ubagais.