Būtina sąlyga suprasti politinę tikrovę yra kuo tiksliau ją įvardyti. A. Rusteikos straipsnyje pirmą kartą tiesiai ir atvirai prabilta apie „sisteminės opozicijos“ reiškinį.
Tokia „opozicija“ yra absoliučiai būtinas visuomenės kontrolės įrankis valdomos demokratijos sąlygomis.
Atviras nepatenkintų visuomenės sluoksnių ir nomenklatūrinei-oligarchinei santvarkai principingai ir nuosekliai oponuojančių politinių jėgų slopinimas šiurkščiomis represijomis bjauroja glamūrinį fasadinės demokratijos įvaizdį. Todėl pasirinkta kitokia nepasitenkinimo slopinimo strategija, grindžiama „garo išleidimo“ principu.
Šiam tikslui ir pasitelkiama sąmoningai kuriama ir gerai valdoma tariama opozicija. Absoliuti dauguma jai priklausančių piliečių yra sąžiningi ir patriotiški, tačiau politiškai nepakankamai išprusę ir todėl pernelyg patiklūs žmonės. Būtent juos turi kontroliuoti ir vesti „teisingu keliu“, tai yra – į niekur nevedantį akligatvį, tokios „opozicijos“ vedliai, o tiksliau – vedžiotojai už nosies. A. Rusteikos straipsnyje visapusiškai ir dalykiškai atskleisti jų darbo stiprinant pseudodemokratinį politinį režimą ypatumai.
Tokie „opozicionieriai“ yra triukšmingai „tikrą teisybę“ sakantys žmonės. Jie dažnai teisingai įvardija visuomenės ir valstybės problemas ir skaudulius. Tačiau jie niekada nedirba politinio šviečiamojo darbo, įsitikinimus ir pažiūras kaitalioja kaip pirštines, ramiai „bendradarbiauja“ su visiškai priešingų pažiūrų žmonėmis, ruošiasi būti „antisisteminių“ koalicijų vedliais rinkimuose čia pat iš anksto apdairiai pasirūpindami nomenklatūrinių partijų parama jų kandidatūroms, o patekę į Seimą, lemiamais momentais visada balsuoja kaip reikia triukšmingai kritikuojamai sistemai.
Straipsnyje argumentuotai parodoma, kad jeigu ir toliau bus mandagiai tylima arba aptakiai šnekama šiais svarbiais klausimais, kada nors su apmaudu beliks pripažinti, kad būtent ,,sisteminė opozicija”, trukdanti susitelkti patriotiškiems piliečiams ir nuosekliai antisisteminėms jėgos, buvo pagrindiniai lietuvių tautos ir valstybės duobkasiai.
Apie opozicijos būklę jau yra tekę rašyti ČIA.
A. Rusteikos straipsnis šį klausimą, tikėkimės, pagaliau pakylės į atvirų ir plačių diskusijų lygmenį.
Zemai nusilenkime vienisam mastytojui
Seniai Lietuvoje laukiami pamąstymai. Kaip ir kituose Profesoriaus straipsniuose jie yra tiesūs, teisingi, aiškūs, net ir šiek tiek mąstančiam, ir Lietuvai teikiantys vilties. Tokio pobūdžio straipsniai mus moko analizuoti ir kritiškiau mąstyti. Pagarba gerb. Profesoriui, kurio dėka rinkėjai pradeda suklusti ir pradeda įsiklausyti. Na, o p. Gedvydas turės labai dažnai ir daug kam lankstytis, nes Profesoriaus sekėjų kasdien daugėja, ir Jis nėra vienišas. Iš kur toks absurdiškas kvietimas žemai nusilenkti? Matyt, iš Jūsų ankstesnio, o gal ir dabartinio, įpročio kam nors lankstytis, ir dar žemai… Vai vai, su tais įpročiais ne kas, tarytum jie prie odos prilipę- norisi vergu būti, ir nors tu ką…
viešpatie, kiek galima pilstyti šitą arogantišką demagogiją – paskutiniai gerbėjai išbėgios… prieš rinkimus neliko nei moralės, nei išminties…