2025-01-11, Šeštadienis
Naujienlaiškis

Skaitytojo laiškas: Antano Venclovos muziejaus Vilniuje turi nelikti!

Komentuojant V.Radžvilo interviu „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“, reikia pastebėti:

Kolaborantai buvo įvairaus išsilavinimo. Tomas Venclova mokėsi prestižinėje sostinės mokykloje, kurią lankė ir daugelio kitų aukštas pareigas tuo metu užėmusių asmenų atžalos, vėliau studijavo universitete, Keistai lengvai išvyko į užsienį, nors daugiau kaip trims milijonams lietuvių tuo metu prieš akis buvo Geležinė uždanga.

Buvo neleidžiama susitikti net karo išskirtų šeimų nariams. Žmonai nebuvo leidžiama išvykti pas Vakaruose nuo sovietinio teroro išsigelbėjusį vyrą, jų vaikų tėvą. O čia, prašau: linkime gražaus kelio, važiuokite, studijuokite, dirbkite „supuvusių imperialistinių Vakarų” universitete, Ir „Tėvynės išdaviku”, kaip tų keleto per didžiausius vargus ištrūkusių iš sovietinio lagerio, jo niekas nevadino.

Jo knygutės „Raketos, planetos ir mes”, iš bibliotekų niekas neįsakinėjo išmesti. (Paskaitykite, kaip jis tada rašė) O juk net Nelės Paltinienės dainų plokštelės buvo išmestos.

Nagrinėjant „T. Venclovos „Lietuvos istorija visiems”, matomas platus apsiskaitymas ir pretenzijos į galutines išvadas. O dabar – jau ir disidento etiketė. Nei gėdos, nei sąžinės, tik neapykanta tautai, atkūrusiai nepriklausomybę, ir jos už savo laisvę kovojusiems žmonėms. Įsivaizdavimas esant visažiniu teisėju.

Aršaus kolaboranto Antano Venclovos muziejaus Vilniuje turi nelikti. O juo labiau – išlaikomo iš mūsų valstybės biudžeto. Bet Grūto parke toks „muziejus” tiktų.

Juozapas Dirvonėnas

3 KOMENTARAI

  1. Žmonės pripažino ir įvertino Petro Cvirkos kūrybą, o jo šmeižikų dabar atsirado ir bus, kol paliks šį pasaulį. Ir dar klijuoja etiketes ne tik rašytojui, bet jį gerbiantiems žmonėms.

  2. Bravo, mielas Juozapai Dirvonėnai,, gerai pavarei! Tiesiai į obuoliuką! Daugiau tokių susipratusių ir Lietuva vėl bus laisva nuo visokių tolerastų, liurberalų, komsomolcų partsekretutkų, įvairaus plauko šmežikų ir įslaptintų kėgėbistų!

Komentarai nepriimami.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Teresė Kezienė. APIE TIESĄ IR PRABUDIMĄ

Būna įdomių atsitiktinumų. Vienas man nutiko prieš dvejus, gal trejus metus. Lukiškių aikštėje grupelė žmonių giedojo Lietuvos himną. Nors...

Algirdas Patackas. Niekada jie netaps broliais… arba kaip gimsta tauta

Jaunutė ukrainiečių poetė Anastasija Dmitruk parašė eilėraštį, kuris akies mirksniu pasklido tarp visų rusiškai suprantančių interneto skaitytojų. Kas...

Kviečiama į paminėjimą: nekaltumą vertina ne komisijos ar istorikai, o tik teismas

2025 m sausio 12 d. Ukmergėje, Lėno miestelyje ir Lėno miške minimas žymiausias Vyčio apygardos partizanų mūšis su...

Česlovas Iškauskas. Sausio Idos: su kuo mums draugauti?

Sausis mums ypatingas. Ir ne tik todėl, kad Sausio 13-ąją atsilaikėme prieš įnirtusią sovietinę mašiną ir apgynėme Kovo...