Užpernai Nacionalinis susivienijimas kvietė paminėti 1941 m. birželio sukilimo prieš sovietinę okupaciją aštuoniasdešimtmetį. Kažkuris iš lyderių sakė, jog reikalingas platesnis Sukilimo garsinimas, supažindinimo su juo priemonės, dėmesys švietimo programose ir kt. Sakė, reikia pačios visuomenės ir savivaldos lygmens iniciatyvos Sukilimui minėti. Tikino, jog žmonės turi ir gali parodyti, kad didžiuojasi Sukilimu, kai šio Sukilimo gėdijasi mūsų valdžia.
Šiam reikalui buvo pagaminta netgi Sukilimo iniciatoriaus pulkininko Kazio Škirpos metalinė atminimo lenta. Ją patriotai demonstravo Sukilimo minėjimo dieną Aukų gatvėje prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti šalia Lukiškių aikštės.
Įsiręžę vyrai nešiojo lentą po aikštę, brovėsi pro būrį ginkluotų policininkų, kurie buvo atsiųsti, kad sukliudytų Kazio Škirpos atminimo lentą pritvirtinti prie Genocido centro pastato sienos. Niekas jos tuomet nė nemėgino ten pritvirtinti, bet patriotai su lenta pozavo, fotografavo ir drąsindamiesi aiškino aplinkiniams, girdi, valdžia nors ir nedavė leidimo lentai pritvirtinti, ji vis tiek bus pritvirtinta – su valdžios leidimu ar be jo. Viskas labai rimtai ir kietai. Kalbėjo, būk tai Sukilimo metinės ženklins naujojo Lietuvos atgimimo pradžią.
Bet prabėgo metai, o lenta liko nepakabinta. Dabar buvusios narsos ir drąsos likučiai matyti tik tų dienų nuotraukose.
Anądien „Respublikoje“ Vilniaus Blindžių gatvės gyventojas Vilius Kavaliauskas pasipiktino, kad „Laisvės“ partijos veikėjai dalija šios partijos reklaminę medžiagą name, pro kurio duris vaikščiojo aktorius Regimantas Adomaitis – tame pačiame name, kurio gyventojams „Laisvės“ partijos atstovas Vilniaus Taryboje Gediminas Jaunius uždraudė net už savo pinigus pagerbti mielą ir didį buvusį kaimyną – Anapilin iškeliavusį aktorių.
Šio namo gyventojai protestuodami pareiškė, kad pasikvies bent 4-5 kandidatus į Vilniaus merus atvykti į atminimo lentos Regimantui Adomaičiui pakabinimą ant šio namo fasado. Pareiškė, kad priderins tos lentos atidengimą prie rinkimų, kad tai būtų įspėjimas tiems, kurie nori apriboti piliečių iniciatyvą. V. Kavaliauskas tikino, kad už narkotinių medžiagų, alkoholio liberalizavimą ir kitas „išlaisvintojų“ sukeltas problemas neleis šiai partijai užimti nei Vilniaus mero postą, nei gauti vietas Seime ateityje. Drąsus vyras, drąsūs šio namo gyventojai.
Prieš keletą dienų kolegė Sigita pranešė apie laimėtą bylą teisme prieš Vokiečio g. įsikūrusį Šiuolaikinio meno centrą (ŠMC). Lietuvos dailininkų sąjunga ketverius metus bylinėjosi įvairiuose teismuose dėl jai iškelto ieškinio, kuriuo siekta iškeldinti kūrybinę organizaciją iš ŠMC patalpų. Bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutraukė teismų maratoną, pripažindamas, kad dailininkų bendruomenė yra teisi, nors ŠMC gynė ir Finansų, ir Kultūros ministerijos. Štai ką reiškia nebijoti grumtis su valdžios klerkais.
Panašiai prieš keletą metų Tarptautinis teismas pripažino, kad Lietuvoje sovietų vykdytas pokario partizanų ir jų ryšininkų naikinimas gali būti laikomas genocidu. Turint tokį tarptautinio teismo verdiktą ir padrąsinimą, regis, baimės nė krislelio neturėtų likti mūsų akyse.
Bet ne. Vis tiek bijome ir drebame. Nejučia kirba klausimas, kas nutiko partijai, kuri kaltina valdžios opozicijoje esančius politikus bailumu, neryžtingumu, prisitaikėliškumu, bet kurios atstovai patys lyg zuikiai darosi, ar kas nors dar pamena jų plačiai dalintus pažadus pritvirtinti prie namo fasado sienos Kazio Škirpos atminimo lentą. O gal galėtų pasikviesti 4-5 kandidatus į Vilniaus merus atvykti į atminimo lentos Kaziui Škirpai pakabinimą ant namo fasado?
Artėja Sausio 13-oji, Kovo 11-oji. Birželio mėnesį vėl bus minimos 1941 m. birželio sukilimo metinės. Ir vėl be atminimo lentos laisvės kovų didvyriams. Jos nebus, nes mūsų narsuoliai pabūgo „Laisvės“ partijos ir Šimašiaus, kuris nesiteikia atsakyti į prašymus leisti pakabinti ant namo sienos lentą didvyriams, rizikavusiems savo gyvybėmis ir žuvusiems dėl mūsų teisės nebūti vergais.
Sako, sunkūs laikai kuria stiprius žmones, stiprūs žmonės kuria lengvus laikus, lengvi laikai – silpnus žmones, o silpni žmonės – sunkius laikus. Gyvename ramūs ir sotūs, baimindamiesi prarasti sotumą ir ramybę. Bet dėl šios savo baimės visa tai ir prarasime.
Šiemet kaip visada lauksiu eilinio Birželio sukilimo paminėjimo. Matyt, minioje vėl bus nešiojama iš metalo nulieta sunki Kazio Škirpos atminimo lenta. Todėl siūlau idėją.
Sovietmečiu kiekvieną balandžio trečiąjį šeštadienį žmonės rinkdavosi tvarkyti gyvenamosios aplinkos. Tos talkos dažniausiai virsdavo išgertuvėmis, bet jas vadino lenininiais ,,subotnikais“. Talkas lydėdavo vaizdinė agitacija. Pamenu plakatą, kuriame Vladimiras Iljičius vaizduojamas su medžio rąstu ant peties. Sklido anekdotai, jog Iljičius ant peties laiko ne medžio, o netikrą, pripūstą guminį rąstą. Gal ši mintis praverstų ir mūsų sunkios metalinės didvyrių atminimo lentos nešiotojams.
Nacionalinio susivienijimo narys Alvydas P.
Šis p. Alvydas P. iš tikro yra pats bailys ir provokatorius. Pirma, jis lygina ar gretina nelabai lygintinus dalykus (teismų bylas ir kt.). Antra, jis provokuoja mus daryti neleistinus, neteisinius žingsnius, kada dar neišnaudotos visos teisinės galimybės. Ir trečia, jei jau jis yra toks drąsuolis kiškis, tai gal gali nueiti prie tų rūmų ir išgręžti keturias, ar kiek ten reikia, skyles tos lentos pakabinimui. Mums tikrai būtų ir greičiau, ir lengviau tą lentą atnešus pakabinti. Bet esu tikras, kad p. Alvydas P. tikrai to nepadarys, nes yra per „drąsus” tai padaryti. Va kalbėti ir rašinėti tokius niekus viešai jam yra pagal pečius. O lentą pakabinti yra truputį daugiau. Ir tai ne baimės reikalas, kaip kad sako p. Alvydas ir tuo mus kaltina, o teisėtumo reikalas ir klausimas. Pagalvokime kas būtų, jei Vilniuje kiekvienas sumanęs pakabinti kokią nors lentą ar pan. daiktą, tai imtų ir darytų ant kitų savininkų namų, gatvėse, skveruose ir pan. O tokių norinčių gali būti labai daug. Kaip atrodytų ir kuo virstų mūsų sostinė? Ponas Alvydas P. žinoma apie tai negalvojo, nes jam norėjosi tik įgelti NS.
Labai jau keistas laiškas. Kaltinama bailumu, o paties autoriaus bijoma pasirašyti visą pavardę. Ar ne pats esate užsislaptinęs bijoklis? Užuot drąsiai parašęs aktyvui, paskelbiate plačiau. Argi tai gražu? Ar išmintinga? Pakabins tą lentą, bet ne dėl jūsų straipsnio. Gaila…