Skiepijimas „Sputnik V“ Baltarusijoje: kas vyksta? COVID eksperimentas ar COVID verslas?

Versta iš rusų kalbos

Baltarusija tapo pirmąja ir kol kas vienintele užsienio valstybe, oficialiai įregistravusia Rusijos „Sputnik V“ vakciną. Putinas atsisakė skiepytis savo paties vakcina.

Skelbimas, kad Baltarusijos sveikatos ministerija paskelbė apie skiepijimo pradžią šalyje, atėjus pirmajai Rusijos vakcinos „Sputnik V“ partijai, be abejo, nesukėlė sprogusios bombos efekto, nors ir iškėlė daug klausimų.

Dar šių metų pavasarį buvo suformuluota mūsų valdžios pozicija, gal kiek perdėta, tačiau bet kokiu atveju peršanti mintį, kad „koronaviruso nėra ir jis nėra labai pavojingas“. Taigi, kas pasikeitė?

Panašu, kad visa esmė slypi tik viename dalyke: šalyje vyko prezidento rinkimai, o po jų vykę įvykiai, be kita ko, lėmė tai, kad A. Lukašenka labai daugeliu klausimų derybose su Kremliumi tapo daug labiau „prisitaikantis“, ir bandymas išsaugoti sugadintą „Sputnik V“ įvaizdį – dabar yra viena iš svarbiausių užduočių. Ir viskas būtų niekis, tik sutikimas skiepyti baltarusius, yra, mažiausiai, prieštaringai vertinamas sprendimas, kuris gali turėti toli siekiančių pasekmių. Ir štai kodėl.

Gruodžio 11 d., po to, kai „Sputnik V“ įvaizdis pasiekė kritiškai žemą lygį ir net tarp rusų kilo abejonių dėl jo efektyvumo ir saugumo (daugiau nei 50% neketina skiepytis apklausos duomenimis), Rusijos Federacijos gynybos ministerija, atstovaujama generolo majoro Igorio Konašenkovo, paskelbė pareiškimą, kad Vakarų šalys planuoja diskredituoti Rusijos vakciną, nors nepateikė jokių reikšmingų to įrodymų. Čia, atrodo, verta suprasti, kodėl tokia situacija apskritai susidarė.

Kaip žinote, kompleksas „visada būk pirmas“ yra labai išvystytas Rusijoje tiek namų ūkių, tiek „Kremliaus“ lygmeniu, tačiau, išskyrus retas išimtis, tai neveikia, nors mes to labai norime. Štai kodėl vakcina „Sputnik V“ buvo užregistruota anksčiausiai iš visų pasaulyje, tačiau tai buvo padaryta neatlikus būtinų išsamių tyrimų, kurie tokiais atvejais yra privalomi.

Pirmasis skandalas kilo iškart po paskelbimo tarptautiniame medicinos žurnale (reikalingas tokiais atvejais), šiuo atveju „The Lancet“, kur tyrimo rezultatai parodė statistines anomalijas, dėl kurių mokslininkų išvados atrodė neįtikinamos. Būtent: identiškas antikūnų lygis daugelyje tyrimo dalyvių, kurie buvo paskiepyti. Vakaruose, prisimenant Sočio olimpiadą, tai vadinama „kaukimu“, tačiau suprantamo Rusijos Federacijos atsakymo negauta.

Be to, niekas nepaneigė Rusijos biofarmacijos kompanijos vadovo, Rusijos mokslų akademijos Biocheminės fizikos instituto tyrėjo Aleksandro Kudrjavcevo žodžių, kad paskelbta „Sputnik V“ formulė daro ją giminingą veterinariniams vaistams, o galbūt dėl to ir gydomosios medžiagos „arkliškos dozės“ pasireiškė antigenų ir aliuminio hidroksido kiekiu, viršijančiu žmonėms saugų kiekį, kurio, be to, buvo atsisakyta visame pasaulyje dėl pavojaus organizmui.

Didžiulių abejonių sukėlė ir N. A. Semaško vardu pavadinto N. A. Semaško Ramilo Khabrievo mokslo direktoriaus mokslinio direktoriaus teiginiai: „vakcinos efektyvumas po pirmojo skiepijimo etapo yra 69,3 proc., o po antrojo – 96,2 proc.“ Skaičiai buvo nedviprasmiškai paimti „iš lubų“, nes minėtų klinikinių tyrimų metu vakcina dar nebuvo baigta. Be to, Rusijos Federacijoje yra labai daug susirgimų ir net žmonių, kurie buvo paskiepyti „Sputnik V“, mirčių nuo COVID-19, be to, tarp jų yra nemažai „žiniasklaidos“ asmenų, tad slėpti duomenis yra problematiška.

Situaciją bandydama „paaiškinti“ už skiepijimą Rusijos Federacijoje atsakinga T. Golikova, teigdama, kad tarp pirmojo ir antrojo skiepijimo etapų iš viso 42 dienas vartoti alkoholio negalima, veikiau tik pablogino situaciją, nes skiepytieji nebuvo apie tai perspėti, kad ir kokia nesąmonė būtų…

Tai yra, visą šį laiką visos pagrįstos mokslininkų pretenzijos dėl „Sputnik V“ saugumo ir efektyvumo negavo suprantamų atsakymų iš Rusijos Federacijos, o pats šio klausimo aptarimo procesas vyko „Vakarų žvalgybos tarnybų intrigų“ ir propagandos link, kurių pagrindinė esmė yra: kur ir kaip vakcina bus pristatyta.

„Blykstelėjo“ skirtingos šalys: Vengrija, Turkija, net Izraelis, visų jų išvardyti negalima, tačiau tai atrodė labiau kaip „ketinimų protokolas“ nei tikras bendradarbiavimas, nes nepaneigiamas faktas, dėl kurio vėliau užsieniečiai atsisakė dirbti prie projekto, yra: “oficialiuose PSO dokumentuose „Sputnik V“ kaip vakcina, kurią rekomenduojama taikyti.

Ko tam reikia? Nepulsime neigti, kad Rusijos Federacija negali atlikti viso klinikinių tyrimų ciklo, kuris įrodytų vakcinos efektyvumą ir saugumą, tačiau tyrimai tęsiami iki šiol ir akivaizdu, kad jų rezultatai neleidžia oficialiai kreiptis į PSO dėl registracijos ir rekomendacijų.

Taigi kodėl būtent Baltarusija pasirodė vakcinacijos horizonte? Kaip bebūtų keista, atsakymas yra paprastas ir slypi šiek tiek kitoje plokštumoje – gamybos pajėgumuose, kurių Rusijos Federacijoje nepakanka, kad būtų užtikrinta reali masinė jų šalies gyventojų skiepijimas ir vykdomi naujų skiepų tyrimai. Prisiminkite, D. Peskovas sakė, kad V. Putinas nėra skiepijamas „Sputnik V“, nes „kuriama trečioji vakcina“. Kiek tai bus veiksminga, vis dar sunku pasakyti, bet ji bus akivaizdžiai geresnė už veterinarinį„ Sputnik V “- tačiau jos gamyba jau įdiegta, ir čia slypi viso reikalo esmė.

„Sputnik V“ gamybos apimčių nepakanka masiniam skiepijimui Rusijos Federacijoje, kurios miestai akivaizdžiai jaučia deficitą: į milijoninius miestus, įskaitant Maskvą ir Sankt Peterburgą, atkeliauja tūkstančiai, ne dešimtys ar šimtai tūkstančių, bet būtent nuo 1 iki 5 tūkst. dozių.

Masinės gamybos pradžia žadama 2021 m. Pavyzdžiui, sprendžiant pagal Golikovos pareiškimą, iki vasario pabaigos bus pagaminta apie 7 milijonai dozių, N.N. Gamalei Aleksandras Gunzburgas („Sputnik V“ kūrėjas) teigia, kad 2021 m. sausio – vasario mėn. vakcinos gamyba pasieks iki 6 milijonų dozių per mėnesį. Skaičiai tarsi nesutampa, tačiau ne tai yra svarbu kalbant apie gamybos apimtis. Aišku, kad 140 milijonų turinčiai šaliai to akivaizdžiai nepakanka, juolab kad Rusijos Federacijai itin svarbu bent kažkur organizuoti iš esmės „pusiau legalius“ tiekimus, visų pirma, kad galėtų jį „legalizuoti“ kaip vaistinį preparatą, jei neišeina to padaryti „oficialiai “.

Taip kilo tiekti „Sputnik V“ į Baltarusiją, kuri bus pirmoji šalis pasaulyje, išskyrus Rusijos Federaciją, kurioje ši vakcina bus plačiai naudojama. Bet ar tai yra gerai?

Kontraindikacijų vakcinos vartojimui sąrašas yra įspūdingas: kepenų, inkstų, endokrininės sistemos, kraujotakos ir širdies bei kraujagyslių sistemos, plaučių, alergijos ir egzemos problemos – panašu, kad tokių žmonių pasaulyje nėra daug. Bet tai dar ne viskas: Vladimiras Putinas savo metinėje spaudos konferencijoje paminėjo tai, kad jis pats nesiskiepys, nes vakcina nėra skirta asmenims, vyresniems nei 60 metų, tačiau dabar ir šis apribojimas buvo panaikintas – pasak Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministro M. Muraško: „Tyrimas patvirtino, kad Rusijos Sputnik V vakciną nuo koronaviruso saugu taikyti vyresniems nei 60 metų asmenims, žmonėms ir leido juo skiepyti vyresnio amžiaus asmenis.

Iš karto yra dvi išvados: pirma, nors „Sputnik V“ vakcina naudojama kaip masiniam gyventojų skiepijimui, ji vis dar bandoma, antra, pensininkus, matyt, vis dėlto nuspręsta pagaliau „pribaigti“, nes, prisiminkite kontraindikacijų, dėl kurių de facto jos vartoti neįmanoma, sąrašą, tačiau de jure – tai leidžiama?

Kažkas čia neatitinka. Ir, svarbiausia, Rusijos Federacijoje kuriamos dar kelios vakcinos, kurios dar nėra registruotos, nes darbas su jomis vyksta taip, kaip reikalaujama, atliekant visą bandymų ciklą, ir būtent jos vėliau taps „pagrindinėmis“ Rusijos gyventojams. Be to V. Putinas pažadėjo, kad būtent ja jis ir pasiskiepys, nors Rusijoje sklando gandai apie neoficialius „Pfizer“ pirkimus elitui. Įdomu, kur reikės dėti „Sputnik V“, kuris ir toliau bus gaminamas?

Pasaulinėje rinkoje galima ką nors „prastumti“, bet nedaug, o „pasenusias“ prekes vis tiek reikia parduoti, todėl čia suveikia logika: kuo labiau priklausai nuo Rusijos, tuo didesnė tikimybė, kad Kremlius įtikins tave naudotis „Sputnik V“ savo šalyje.
Kas yra šie „laimingieji“? Nepripažintos valstybės, tokios kaip Donbasas, Osetija, Abchazija ar Baltarusija, galbūt Armėnija, kurios lyderiai dabar yra labai priklausomi nuo Maskvos.

Taip, gaila, kad mūsų šalis atsidūrė tokioje eilėje, kyla klausimas: ar įmanoma kažkaip kitaip?

Pasirodo – taip. Ne tik ES Baltijos valstybės, bet net Azerbaidžanas, Gruzija ir Ukraina, vykdydamos pasaulinę COVAX vakcinacijos nuo koronaviruso ligos COVID19 iniciatyvą, gaus milijonus visiškai „patikrintų“ ir PSO patvirtintų „Pfizer“ ir „Moderna“ skiepų dozių, be to, net su reikalingais šaldytuvais. Skirtumas, kaip sakoma, akivaizdus.

O Baltarusija tapo pirmąja ir kol kas vienintele užsienio valstybe, kuri, pasak sveikatos apsaugos ministro Dmitrijaus Pinevičiaus, oficialiai įregistravo „Sputnik V“. Be to, atsižvelgiant į būtinų gamybos įrenginių trūkumą Rusijos Federacijoje, ji taip pat planuoja šią vakciną gaminti vietoje, tai yra, „išties pagalbos ranką“ organizuodama pasenusios vakcinos, turinčios abejotiną saugumą ir veiksmingumą, gamybą tuo metu.

Kažkodėl tai visai nedžiugina …

Aleksandras Vlantsevičius

Vertė Aurelija Kuzmaitė
belprauda.com