Gintaras Furmanavičius
Nutiko baisus įvykis. Iš ligoninės pabėgo žmogus. Ne šiaip žmogus, išsigandęs operacijos ar po ilgo laiko išsiilgęs namų. Jis buvo koronaviruso nešiotojas. Iš karto visoje žiniasklaidoje buvo paskelbtos „nusikaltėlio” nuotraukos ir asmens duomenys bei pradėta jo paieška, pasitelkus policijos pareigūnus. Didysis nusikaltėlis po keturių valandų sulaikytas Lazdijų rajone, Straigių kaime, sėdintis pakelės autobusų stotelėje.
Labai gerai apie tai parašė savo FB paskyroje Goda Juocevičiūtė:
„Žiūrėkte. SAM su policija skelbia užsikrėtusiojo paiešką. Kai asmuo serga ŽIV, gydymo įstaiga neturi teisės to atskleisti nė jo artimiesiems, sutuoktiniui ar vaikams. Valstybėje, kur žmogaus teisės yra vertybė, remiantis asmens duomenų apsaugos principais, liga, diagnozė yra konfidenciali informacija, tačiau SAM ir Policijos departamentui tai, matyt, negirdėta, silpnokai su teisės pagrindais. Gal ir nagų grybeliu, chlamidijomis ar, galiausiai, gripu užsikrėtusius pacientus pradėsite gaudyti ir skelbti jų paiešką su nuotraukomis bei viešinti jų duomenis? Sakyčiau, trūksta tik Interpolo įsikišimo. Arba… asmenų, apie kurių sveikatos būklę nutekinta informacija visai šaliai, riebaus ieškinio valstybei.”
Atmintyje iškilo prieš eilę metų su ginklu nuo policijos pasprukusio ir dabartinį premjerą į reitingų viršūnes iškėlusio Igorio Molotkovo istorija
Ilgą laiką informacija tiek apie patį įvykį, tiek apie asmenį nuo visuomenės buvo kruopščiai slepiama ir tik pagavus bėglį, jo tapatybę sužinojo visuomenė.
Šie įvykiai panašūs tik tuo, kad paieškos laikas buvo beveik identiškas. Tiesa, ginkluoto Igorio policija ieškojo valanda ilgiau. Visa kita yra dvi skirtingos istorijos.
Tačiau kyla pagrįstai Godos keliamas klausimas: ar tikrai žmogaus ligos diagnozę bei jo asmens duomenis galima viešinti be jo sutikimo? Baudžiamasis kodeksas, kurio 277 straipsnis skubiai buvo pakeistas gegužės mėnesį apie tai nekalba:
Tačiau tarp Europos komisijos pateiktų asmens duomenų išaiškinimų yra minimas ir toks:
„ligoninės arba gydytojo turimi duomenys, kurie gali būti simbolis, pagal kurį galima konkrečiai nustatyti asmens tapatybę.”
O juk mes turime vis dar galiojantį, nors ir pastoviai mindomą asmens duomenų apsaugos įstatymą, kurio 1 straipsnis teigia:
„1. Šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį.”
Tai kaip suprasti tai, kad visai šaliai buvo ištransliuota ne tik žmogaus diagnozė, bet ir jo vardas, pavardė, nuotrauka bei judėjimo maršrutai? Tuo tarpu kol vyko mano minėto Kalašnikovo automatu ginkluoto Igorio Molotkovo gaudynės mes nežinojome ne tik jo asmens tapatybės duomenų, bet ir to, kas įvyko mieste, po kurį lakstė gausybė švyturėliais pasipuošusių policijos automobilių.
Panašu, kad koronacirko pagrindinių aktorių ir atlikėjų smegenis stipriai paveikė liga, nuo kurios Lietuvoje mirė mažiau nei 1 procentas per laikotarpį nuo kovo 16 dienos mirusių žmonių. Buvo net sugalvotas terminas „besimptomis persirgimas”, kuris man kažkodėl skamba panašiai idiotiškai kaip skambėtų „gyvoji mirtis”, „juodi baltiniai” ar „kojų rankšluostis”.
Internete sklando juokas, kad Baltarusijos Sveikatos apsaugos ministerija priėmė vienintelį teisingą sprendimą – COVID-19 laikyti psichine liga. Kaip žinome kiekviename juoke yra tik dalis juoko. Visa kita yra tiesa. Matant nuo kovo mėnesio prasidėjusios kvailybės mastą belieka su nerimu laukti ateinančio rudens, kuomet daugelis mūsų tradiciškai susirgsime peršalimo ligomis. Reikia patikrinti, ar namų duris galima užvirinti. Nes Kinijos pavyzdys gali būti užkrečiamas….
Visiškai nesusivokiat situacijoje, o juk kvepia pinigais, dideliais pinigais. Negi už gražias akis davė tokią nerealią paskolą? Reikia, vardan tų babkių apsimesti ir suvaidinti, kad labai, labai sergame, kad net gydyti kitomis ligomis mirštančių nenorime.