Slapta Jono Noreikos veikla

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) naujausiose išvadose nevienareikšmiškai vertintas Jonas Noreika – Generolas Vėtra yra išteisintas.

Išvadose nurodoma, kad  J. Noreika aktyviai prisidėjo prie Šiaulių žydų gelbėjimo ir buvo laikomas antinacinio pasipriešinimo dalyviu.

Primename, kad Tyrimų centro pažymoje nurodoma, jog Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos archyve buvo rasti istoriografijoje nežinomi kunigo Jono Borevičiaus liudijimai, kad „Jonas Noreika, nacių okupacijos laikotarpiu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tuo pačiu metu vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose. Šis svarbus kun. Jono Borevičiaus liudijimas, pasakytas prisiekus JAV teisme, leidžia daryti išvadas, kad:

1. Jonas Noreika aktyviai prisidėjo prie Šiaulių žydų gelbėjimo;
2. J. Noreika laikytinas antinacinio pasipriešinimo dalyviu nuo pat savo darbo Šiaulių apskrities viršininku pradžios;
3. Iki Žagarės geto likvidavimo J. Noreika nesuprato, kad getai yra vienas iš Holokausto etapų;
4. Jonas Noreika–Generolas Vėtra KGB užsakymu buvo kompromituojamas dar sovietmečiu“

Pažymėtina, kad  Vilniaus Gaono žydų muziejaus siūlymu už žydų gelbėjimą kun. Jonas Borevičius yra apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, jam Šiauliuose yra pastatyta atminimo lenta.

Tačiau, kai 2020 metais St.Tomas  smurtaudamas kūju sudaužė lentą, „Grindos“ darbuotojai ją suklijuotą grąžino ant bibliotekos sienos, o savivaldybės atstovai žadėjo tolesnį atminimo ženklo likimą spręsti konsultuodamiesi su istorikais. Tačiau Vilniaus mero R.Šimašiaus sprendimu ant bibliotekos sienos buvusi lenta J. Noreikai buvo nuimta. Tai padaryti nusprendęs R. Šimašius teigė, jog J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Netrukus J. Noreikos palaikytojai patys pakabino atminimo lentą, Vilniaus miesto meras tokį poelgį sukritikavo, bet lenta tebekaba iki šiol.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu. 1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu. 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo.

Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį. 1997 metais J. Noreika–Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1–ojo laipsnio ordinu po mirties (delfi.lt).

Tačiau puolimas prieš šį neeilinį asmenį tebesitęsia įvairiais frontais, nes juo labai yra suinteresuota kaimyninė Rusija, kuri visomis išgalėmis siekia paneigti įvykdytą Lietuvos 1940 -ųjų metų okupaciją ir įteigti, kad Lietuvos „įstojimas” į SSSR buvo laisvanoriškas, o sukilimų ar kokio nors pasipriešinimo okupaciniam režimui Lietuvoje nebuvo.

Šioje 22 min. trukmės video medžiagoje yra sudėti skaitytojams žinomi ir dar nežinomi faktai apie Joną Noreiką- Generolą. Tai video pasakojimas apie „Slaptą Jono Noreikos veiklą”.