Amerikoje priešrinkiminio chaoso metu į viešumą iškilo svarbi informacija, atskleidžianti Kovos su skaitmenine neapykanta centro (angl. Center for Countering Digital Hate, CCDH) vidinius dokumentus. Ši Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi grupė, vadovaujama britų politinio stratego Morgano McSweeney, savo darbotvarkėje išdėstė aiškų tikslą: „Sunaikinti Musko „Twitter“.
Iš dokumentų aiškiai matyti, kad CCDH su užmoju taikosi į Elono Musko socialinės žiniasklaidos platformą. M. McSweeney, padėjęs Keirui Starmeriui pasiekti pergalę Jungtinėje Karalystėje, dabar dalyvauja JAV politikoje ir konsultuoja Kamalą Harris artėjančiuose rinkimuose, todėl kyla rimtų klausimų dėl CCDH veiklos masto ir motyvų.
Jei jums įdomu, kodėl analitinis centras, kuriam vadovauja žmogus, prisidėjęs prie Keiro Starmerio iškilimo į Didžiosios Britanijos ministro pirmininko postą, yra taip užsispyręs dėl socialinės žiniasklaidos platformos, esančios už tūkstančių mylių anapus Atlanto, jūs ne vieninteliai. CCDH nėra paprasta interneto aktyvistų grupė. Šie žmonės yra taip giliai susiję su Vašingtono valdžios sluoksniais, kaip „iPhone“ su abejotinu įkrovikliu, ir jų ryšiai su Bideno-Harris kampanija yra tokie artimi, kad galima manyti, jog jie patys rašo tviterio žinutes. O dabar, kai Maksuinis patarinėja Kamalai Harris, situacija darosi dar sudėtingesnė.
Kamalos gynėjas iš Didžiosios Britanijos
Susipažinkite su Morganu McSweeney, politiniu veikėju, apie kurį galbūt niekada negirdėjote, nebent itin domitės Didžiosios Britanijos politika arba dėl kokių nors priežasčių esate aistringas Leiboristų partijos šalininkas Amerikoje. Remiantis nauju „The DisInformation Chronicle“ ir „Racket News“ pranešimu, McSweeney, strategas, prisidėjęs prie Keiro Starmerio iškilimo į Jungtinės Karalystės ministro pirmininko postą, dabar pataria Kamalai Harris. Jo tikslas – padėti jai iš „Kur ji buvo?“ tapti „pirmąja moterimi prezidente“.
Anot pranešimo, McSweeney laikomas vienu iš pagrindinių strategų, padėjusių Keirui Starmeriui nugalėti konservatorius ir įveikti Rishi Sunaką. Tačiau jo ambicijos neapsiriboja Jungtine Karalyste. Jis dabar nusitaikė į Jungtines Valstijas.
Ir kas gali būti labiau amerikietiška nei patarinėti Kamalai Harris, siekiant jos prezidentinės sėkmės, bei kartu vadovauti organizacijai, siekiančiai sustabdyti Elono Musko 44 mlrd. dolerių vertės „laisvo žodžio“ platformą? Juk kas geriau simbolizuoja „demokratiją“ nei transatlantinis politinis smogiamasis būrys, nusitaikęs į Musko mėgstamiausią laisvo žodžio projektą.
Muskas, dezinformacija ir mokesčių lengvatos
Nepamirškime, kad CCDH (Center for Countering Digital Hate) yra 501(c)(3) pelno nesiekianti organizacija, atleista nuo mokesčių – statusas, kurio ji gali norėti laikytis ypač atsargiai, panašiai kaip senatorius rūpinasi savo PAC finansavimu. Pagal JAV mokesčių inspekcijos taisykles, CCDH gali prarasti šį privilegijuotą „auksinės žąsies“ statusą, jei didžiąją dalį savo veiklos skirs bandymams daryti įtaką teisės aktams. Nepaisant to, kaip teigiama ataskaitoje, organizacijos metiniame darbų sąraše trečiuoju punktu nurodytas tikslas „sukurti ES ir JK reguliavimo veiksmus“. Tai kelia klausimų, ar toks aktyvumas atitinka jų mokesčių atleidimo sąlygas.
Kad situacija taptų dar painesnė, CCDH pasamdė „Lot Sixteen“ – įmonę, kuri garsėja lobizmu Kongreso biuruose ir kuri specializuojasi, kaip galite atspėti, „dezinformacijos“ klausimuose. Nieko taip stipriai nedvelkia sąžiningumu, kaip neva neutrali ne pelno siekianti organizacija, kuri samdo lobistinę firmą tam, kad paveiktų politikus pačiame korumpuočiausiame pašto kode pasaulyje – Vašingtone. Tai beveik poetiška, žinoma, jei poezija galima vadinti prieštaravimų ir nesąmonių rinkinį, įvilktą į profesionaliai parengtą ryšių su visuomene kampaniją.
Elonas Muskas reaguoja į naująją ataskaitą
O ką apie visa tai mano bebaimis CCDH vadovas Imranas Ahmedas? Iš esmės – nieko. Nepaisydamas daugybės „The DisInformation Chronicle“ ir „Racket“ užklausų, Ahmedas, dar vienas britų politinis veikėjas, glaudžiai susijęs su McSweeney’io „Leiboristų kartų“ grupuote, išliko tylus. Atrodo, kad iš CCDH biurų Londone galima beveik išgirsti tylų, bet įnirtingą dokumentų tvarkymo ir strategijų kūrimo garsą.
Tuo tarpu senatorė Amy Klobuchar, kuri siūlo įstatymų projektus, skirtus reguliuoti internetinę „dezinformaciją“, taip pat neskuba atsakyti į klausimus. Ir kodėl gi turėtų? CCDH iniciatyvos puikiai dera su jos pastangomis pažaboti didžiąsias technologijas, prisidengiant demokratijos apsauga. O kelios „smulkmenos“, tokios kaip galimas užsienio kišimasis ar abejotina ne pelno siekiančių organizacijų veikla? Kam jos rūpėtų? Juk svarbiausia – laimėti rinkimus!
Beveik žavu stebėti, kaip britų įtaka sugrįžta į Amerikos politiką. Kadaise jie bandė įvesti mokesčius už arbatą, o dabar siunčia analitinius centrus kovoti su žodžio laisve. Jei kada nors kiltų klausimas, kodėl britai taip domisi tuo, kas sakoma Amerikos žemėje, tiesiog prisiminkime: imperija niekada nemiršta – ji tiesiog persikelia į interneto serverius.
CCDH, tas „blizgantis tiesos slopinimo bastionas“, pateko į dėmesio centrą bandydamas nutildyti tokius „Substack“ autorius kaip Alexas Berensonas ir daktaras Josephas Mercola, kurie drįso skelbti neįsivaizduojamą „dezinformaciją“ apie skiepus. Pasaulyje, kuriame nesutikimas tampa pavojingu, kokia gi skaitmeninė inkvizicija be kelių „eretikų“, kuriuos galima sudeginti ant virtualaus laužo? Tačiau „Substack“ sujaukė CCDH planus, nes išdrįso pasakyti: „Ne, ačiū. Mes čia ne tam, kad vykdytume minios įsakymus.“ Jų tiksli frazė? „Substack nepriima sprendimų dėl moderavimo, remdamiesi visuomenės spaudimu.“
Tai drąsus atsakymas pasaulyje, kur politinė cenzūra vis labiau integruojama į visuomenės kontrolės mechanizmus.
Tačiau CCDH neapsiriboja vien Elon Musk. Jie taip pat siekia įgyvendinti naujas taisykles, kurios „Europos drakonišką Skaitmeninių paslaugų įstatymą“ ir Jungtinės Karalystės „Saugos internete įstatymą“ paverstų tik švelniai atrodančiais bandymais. Šie įstatymai leistų „nepriklausomai skaitmeninei reguliavimo institucijai“ (kitaip tariant, orveliškam valdymo organui) nuspręsti, kas yra „žalingas turinys“. Jie galėtų bausti bet kurią platformą, kuri neatitinka šių reikalavimų. Nieko taip aiškiai neatskleidžia žodžio „laisvė“ paradoksų kaip valdžios institucijoms suteiktas įgaliojimas spręsti, ką piliečiams pavojinga skaityti ir diskutuoti.
Lobistinė akcija: CCDH kampanija Kapitolijaus kalvoje
Žinoma, CCDH atvyko į JAV ne tam, kad žaistų švelniai. Kartu su „Labour Together“ ir McSweeney’io, kurie tapo jų bendražygiais cenzūroje, jie pradėjo agresyvią lobistinę kampaniją Kapitolijaus kalvoje. Jų naujausias įrankis? STAR sistema – iš pažiūros nekaltai skambantis akronimas, kurio esmė yra suteikti valdžiai galimybę reguliuoti ir cenzūruoti socialines platformas. Jei negalite nutildyti savo priešininkų platformų draudimais, kodėl gi nepanaudojus Kongreso kaip asmeninės žodžio policijos?
Ir nepamirškime, kad CCDH meistriškai manipuliuoja naujausia moralinės panikos banga. Po Kapitolijaus riaušių, dėl kurių taip pat patogiai buvo apkaltinta „dezinformacija“ (nes individuali atsakomybė, regis, jau tapo praeities dalyku), CCDH ir jų sąjungininkai bando save pozicionuoti kaip Amerikos žodžio laisvės problemos sprendimą. Tuo tarpu už Atlanto, vadovaujant būsimam ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui, Jungtinės Karalystės reguliuotojai jau pasirengę imtis griežtų veiksmų prieš platformas, kurios atsisakytų paklusti jų cenzūros reikalavimams. Skaitmeninės giljotinos ašmenys jau galandami – ir jų taikinys yra žodžio laisvė.
CCDH ir jų sąjungininkai, pasitelkdami manipuliacijas bei lobizmą, siekia paversti socialinę žiniasklaidą kontroliuojama erdve, kur valdžia nusprendžia, kas yra „tinkama“ sakyti. Visa tai, žinoma, pridengiama kilniu „saugumo“ vardu. Tai jau girdėtas naratyvas: „Mes tik stengiamės apsaugoti žmones nuo žalos.“ Tačiau nuvalius šventvagišką retoriką, matome šaltus, apskaičiuotus bandymus kontroliuoti viešąjį diskursą. Jei informacija neateina iš „patvirtintų“ šaltinių, ji laikoma pavojinga. Jei ji prieštarauja įsitvirtinusiam elitui, tai „dezinformacija“. O jei nesilaikote nustatytos linijos? Jie pasirūpino, kad tam būtų reglamentai.
Tai grėsmė pačiai demokratijos esmei. Kiekvienas žingsnis žodžio kontrolės link griauna piliečių teisę dalyvauti laisvoje diskusijoje. Tokie veiksmai sukuria vieningą, kontroliuojamą pasakojimą, kuriame nepatogios tiesos gali būti lengvai užgniaužiamos prisidengiant saugumo ar apsaugos šūkiu. Tai pavojingas precedentas, kuris, jei nebus sustabdytas, gali tapti įprasta žodžio laisvės suvaržymo praktika.
Tikrasis galutinis žaidimas: galutinis tikslas: žodžio kontrolė
Visiškai aišku, kad šie veiksmai nėra susiję su saugumu – tai grynai valdžios klausimas. CCDH siekis sugriežtinti taisykles, prisidengiant visuomenės apsauga nuo „žalingo turinio“, yra ne kas kita, kaip tiesioginis bandymas kontroliuoti informacijos srautą. Tai vykdoma išvien su pastangomis formuoti pasakojimą, kuris palankus tik valdantiesiems. Jie jau bandė šią taktiką Jungtinėje Karalystėje, o dabar žengia žingsnius į Jungtines Valstijas, tikėdamiesi, kad su valdžios institucijų pagalba pavyks pasiekti tai, ko negalėjo padaryti vien per visuomenės spaudimą.
Siekdami įtvirtinti savo įtaką, CCDH ir jų sąjungininkai spaudžia platformas laikytis jų nustatytų „normų“, užmaskuodami tai kilniu noru apsaugoti visuomenę nuo „žalos“. Tačiau iš tikrųjų tai yra tik galingų grupių pastangos užgniaužti laisvą diskusiją ir įvesti kontrolę, kurioje nėra vietos disidentiniams balsams ar alternatyvioms nuomonėms. Jų tikslas – išnaudoti valdžią ir cenzūrą, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam naratyvui, kuris kelia grėsmę status quo.
Pasekmės būtų iš tiesų stulbinančios. Jei tokioms grupėms kaip CCDH pavyks įgyvendinti JAV taisykles, panašias į Europos Skaitmeninių paslaugų įstatymą ar Jungtinės Karalystės Saugos internete įstatymą, socialinės platformos turėtų nuolat stebėti ir kontroliuoti kalbą realiuoju laiku. Galia spręsti, kas laikoma „priimtinu“, būtų perduota nepasirinktai biurokratų ir aktyvistų institucijai. Tai jau nebebūtų kova su dezinformacija – tai būtų kontrolės įrankis, kuris formuotų viešąjį diskursą.
Kai tokia valdžia bus suteikta, ji taps ilgalaike, nes tie, kas siekia tokios kontrolės, neatsisakys jos lengvai. Tai kelia grėsmę demokratijai ir laisvei, nes kalba taps reguliuojama pagal tai, kas naudinga valdantiesiems, o bet kokia nesutampanti nuomonė bus paversta „pavojinga“ ir cenzūruojama. Šios taisyklės kurtų precedentą, kai valdymas per socialines platformas taps standartine priemone siekiant palaikyti tam tikrus politinius interesus ir užgniaužti bet kokius iššūkius status quo.
Galiausiai CCDH ir jos sąjungininkai žaidžia ilgalaikį žaidimą. Jų tikslas nėra tiesiog nutildyti kelis „Substack“ rašytojus ar sumažinti Elono Musko pajamas iš reklamos – jie siekia pakeisti visą internetinio diskurso kraštovaizdį. Jų vizija – sukurti naują skaitmeninės erdvės tvarką, kurioje žodžio laisvė bus reglamentuojama, o kontrolė priklausys tiems, kas diktuoja pasakojimą.
Todėl kai kitą kartą išgirsite CCDH ir jų sąjungininkus kalbant apie „dezinformacijos“ ir „kenksmingo turinio“ pavojus, prisiminkite: esmė nėra saugumas ar visuomenės gerovė. Esmė – kontrolė. Skaitmeniniame amžiuje tas, kas kontroliuoja pasakojimą, įgyja galimybę formuoti pasaulio suvokimą. Jie žino, kad valdyti viešąją erdvę reiškia turėti galią paveikti politiką, kultūrą ir visuomenės nuotaikas. Ir kai ta kontrolė bus įtvirtinta, ją atimti bus labai sunku.
reclaimthenet.org
Labai ačiū už straipsnį. Labai plačiai nušvieta grėsmė, žodžio ir minties laisvei, kurie yra pamatinės visos mūsų vakarų civilizacijos vertybės. Pamatinės vertybės – tai reiškia, kad šios vertybės yra pagrindas visų kitų vertybių ir visų kitų demokratijos struktūrų. Panaikinus žodžio ir minties laisvę neliktų ir pačios demokratijos. Tie kas tikslingai kėsinasi į tokias pamatines ir esmines vertybes, kaip žodžio laisvę yra demokratijos ir viso vakarų pasaulio priešininkai. Tokie totalitarizmo diegėjai turi būti pirmiausia įvardijami kaip keliantys didžiule grėsme demokratijai ir visai vakarų kultūrai. Manau, kad tokie tpotalitarizmo diegėjai turi susilaukti ne tik įvertinimo, bet ir teisinių priemonių, kuriomis jie patys bando pavergti žmones.
Aš pasisakau už vakarų kultūrą, už jos pasiekimus demokratijos ir Žmonių teisių bei laisvių srityje.
Aš už Žodžio ir Sąžinės Laisvę.