Sidas AKSOMAITIS
Po smurtą šeimose, kaip įtariama, patyrusių mažamečių mirčių Kėdainiuose ir Šiauliuose visoje šalyje vykstantis vajus prieš smurtautojus į areštinę jau atvedė ir niekuo neprasikaltusį šiaulietį.
Šiaulių teisėsaugininkai vasario pabaigoje nutraukė 31 metų šiauliečio atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo 3 metukų sūnui, mat paaiškėjo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Šiauliečiui šį tyrimą primins viešnagė areštinėje, kur jis praleido 3,5 valandos.
Į šį vyrą pareigūnų žvilgsniai nukrypo sausio 31 dieną, kai vieno lopšelio-darželio Šiauliuose grupės auklėtoja ant jo 3 metukų sūnaus sėdmenų pastebėjo galimas smurto žymes. Pasak auklėtojos, vaikas prasitarė, kad jį esą sumušė tėvas. Policijos pareigūnai berniuko tėvą namuose rado lengvai apgirtusį ir išsivežė. Remiantis pirmine informacija, gauta iš lopšelio-darželio auklėtojos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Atlikus būtinus tyrimo veiksmus, įtarimai dėl smurto subliūško. Berniuką ligoninėje apžiūrėję medikai jokių smurto žymių neaptiko. Medikai konstatavo, kad vaikas yra išbertas, ir diagnozavo jam dermatitą. Įtarimus dėl smurto šeimoje paneigė tiek vaiko motina, tiek kaimynai. O kas atsakys už be kaltės praleistas valandas belangėje?
Niekam ne paslaptis, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ir pareigūnams gavus duomenų apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką bet kuris žmogus gali būti sulaikytas iki dviejų parų. Gal į areštines nepatektų nekalti, jei policija neskubėtų sulaikyti visų iš eilės?
Tačiau vykstant vajui prieš smurtą klaidų išvengti sunku. Kuris policininkas išdrįs palikti laisvėje smurtu kažkieno apkaltintą pilietį ir rizikuoti užsitraukti nemalonę iš viršaus ar net baudžiamąją bylą dėl tarnybos pareigų neatlikimo?
Rimas Andrikis, Seimo narys, teisininkas:
Praktika rodo, kad visi mirtingieji, tarp jų – ir prokurorai, tyrėjai, ekspertai, teisėjai, daro klaidas. Galbūt nereikėtų visais atvejais įtariamųjų uždaryti į areštines, gal pakaktų tik vaikus nuo jų izoliuoti. Sulaikymas yra didžiulis moralinis smūgis žmogui, ypač jei jis yra nekaltas. Esu tos nuomonės, kad bet kuris neteisėtas veiksmas yra neteisėtas, o jei žmogui padaryta žala, ji turi būti atlyginta. Tačiau aš puikiai perpratęs Lietuvoje egzistuojančią praktiką, kuri tebėra akmens amžiaus: absoliučiai daugumai be kaltės suimtų ar net nuteistų žmonių žalos niekas neatlygina. Bylinėjimasis nėra malonus procesas, jis reikalauja ir resursų. Be to, Lietuvoje dar gajus baimės jausmas, kad teisybės ieškojimas dėl neteisėto sulaikymo gali baigtis panašia situacija dar kartą. Žmonės daugeliu atvejų bylinėtis su valstybės institucijomis bijo.
Greičiau ištirti galimo smurto atvejų neįmanoma dėl to, kad tam yra būtina eksperto išvada, o ekspertų Lietuvoje labai trūksta, jų krūviai – milžiniški. Ekspertizės trunka ir savaites, ir mėnesius. Jei kas nors mano, kad esamais resursais galima padaryti revoliuciją vaiko teisių apsaugoje, aš tai pavadinčiau avantiūra. Sutelkus žmogiškus resursus tą reformą įmanoma pastūmėti, bet jokiu būdu ne ta apimtimi, kokios reikia.
