2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į Lietuvos valdžios ir valstybės institucijas dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje. Jos atkreipė dėmesį į didėjantį skurdą ir gyventojų socialinę atskirtį, į tai, kad vyksta nuolatinis žmogaus socialinių teisių pažeidinėjimas. Viešojoje erdvėje kai kurie politikai ir nevyriausybinės organizacijos eskaluoja moksliškai nepagrįstas žmogaus teisių iniciatyvas (eutanazijos įteisinimas, vaikų ankstyvojo lytinio (seksualinio) švietimo įvedimas, Stambulo konvencijos ratifikavimas ir kt.) tokiu būdu nukreipdami visuomenės dėmesį nuo svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų. Lietuvos žmogaus teisių gynimo organziacijos pareiškime ragino šalies Vyriausybę skurdą ir žmonių socialinę atskirtį mažinti realiai, o ne deklaratyviai, nes tik ryžtingi ir akivaizdūs valstybės veiksmai gali būti vertinami kaip tikrosios priemonės siekiant užtikrinti pamatines Lietuvos žmonių teises ir laisves.
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Lietuvos Žmogaus teisių koordinavimo centrui
2016 -01- 0 8 Nr. (25.3-34) SD – 109
Kopija:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija), vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2015 m. gruodžio 28 d. rezoliucija Nr. 17-4473, išnagrinėjo Lietuvos Žmogaus teisių koordinavimo centro pareiškimą dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje. Teikiame informaciją. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. žemiau skurdo rizikos ribos (241 euras) gyveno 19,1 proc. gyventojų. Atsigaunant Lietuvos ekonomikai po pasaulinės finansinės krizės, skurdo rizikos lygis turi tendenciją mažėti (sumažėjo 1,5 procentinio punkto, lyginant su 2013 m.). Priešinga tendencija išryškėjo septyniolikoje valstybių narių, todėl skurdo rizikos lygis Europos Sąjungos lygmeniu 2014 m. išaugo iki 17,2 proc. (padidėjo 0,6 proc. punkto, lyginant su 2013 m.). Eurostato duomenimis, skurdo rizikos ir socialinės atskirties lygis Lietuvoje 2014 m. buvo 27,3 procento. Rodiklis apima asmenis, patiriančius skurdo rizikos lygį, arba asmenis, patiriančius didelį materialinį nepriteklių ar gyvenančius labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose. Pritariame išreikštai nuomonei, kad skurdo ir socialinės atskirties problema yra daugialypė ir tampriai susijusi su daugeliu kitų socialinių problemų – emigracija, alkoholizmu, narkomanija, savižudybėmis. Sutinkame, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą ir koordinuoti tiek valstybinių institucijų, tiek nevyriausybinių organizacijų, tiek verslo, tiek akademikų ir visos visuomenės veiksmus, siekiant kovoti su skurdo ir socialinės atskirties problema. Pažymime, kad siekiant koordinuotai, aprėpiant kuo daugiau veiklos sričių, didinti socialinę įtrauktį 2013 m. buvo patvirtintas vienas svarbiausių strateginių dokumentų – Socialinės įtraukties didinimo 2014—2020 m. veiksmų planas (toliau – Planas). Planas atitinka prisiimtą nacionalinį skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslą, įtvirtintą Nacionalinėje reformų darbotvarkėje, – iki 2020 m. sumažinti patiriančių skurdą ar socialinę atskirtį asmenų skaičių ne mažiau kaip 170 tūkst. Lietuva sėkmingai įgyvendina prisiimtą įsipareigojimą. Nuo 2008 m. iki 2014 m. patiriančių skurdą ar socialinę atskirtį asmenų skaičius sumažėjo 106 tūkst. nuo 910 tūkst. (2008 m.) iki 804 tūkst. (2014 m.). Plano tikslai atitinka 2012 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1482 patvirtintos „2014-2020 metų nacionalinės pažangos programos” (toliau – Pažangos programa) 2 prioriteto „Veikli ir solidari visuomenė” 2.1 tikslo „Didinti gyventojų gerovę ir socialinę aprėptį” uždavinius. Plano įgyvendinimą pastoviai stebi ir vertina sudaryta Socialinės įtraukties didinimo 2014—2020 m. veiksmų plano įgyvendinimo stebėsenos grupė. Planas ir jo įgyvendinimo ataskaita už 2014 m. patalpintas Ministerijos interneto svetainėje: http://www.socmin.lt/lt/veikla/koncepciios-strategiios.html ir http ://www. socmin. lt/lt/ ataskaitos/nacionaliniu-dokumentu-i gyvendinimo/soc-itraukties-didinimo-ataskaitos.html. Dėl socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų. Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeima laikoma ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Nuo 2006 m. liepos mėn. Vaikų teisių apsaugos skyriai (toliau -VTAS) veda socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (toliau – Apskaita). 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, iš viso Apskaitoje buvo 9930 socialinės rizikos šeimų, kuriose augo 19668 nepilnamečiai vaikai. Per 2014 m. į Apskaitą įrašyta 1661 socialinės rizikos šeima, kurioje augo 2825 vaikai. Pastaraisiais metais socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius kito neženkliai, tačiau 2014 m. pastebimas didžiausias šeimų mažėjimas per pastaruosius penkerius metus (2011 m. – 300 socialinės rizikos šeimų sumažėjo, 2012 m. -215, 2013 m. – 154, 2014 m. – 305). Pokytį gali lemti kasmet mažėjantis bendras gyventojų skaičius. Taip pat kasmet stiprinamas ir gerinamas socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis, pavyzdžiui, 2014 m. Ministerija papildomai įsteigė 83 socialinių darbuotojų, darbui su socialinės rizikos šeimomis, pareigybes. ŽMONIŲ SKURDINIMAS – DIDŽIAUSIAS JŲ TEISIŲ PAŽEDIMAS 11 Kaip ir ankstesniais metais, paslaugas ne tik vaikui, bet ir šeimai aktyviai teikia vaikų dienos centrai (toliau – VDC). 2014 m. finansuota 220 projektų (2013 m. – 203, 2012 m. – 175, 2011 m. – 176). Per 2014 m. 6568 vaikams (2013 m. – 6274, 2012 m. – 5011) buvo suteiktos dienos socialinės priežiūros paslaugos VDC, o viename VDC vidutiniškai per mėnesį paslaugos buvo suteiktos 26 įvairaus amžiaus vaikams. 2014 m. projektų vykdytojų akiratyje buvo 4273 šeimos. Pažymėtina, kad pusei visų 2014 m. Ministerijos finansuotų dienos socialinės priežiūros paslaugų vaikui ir šeimai teikimui VDC projektų papildomai finansavimą skyrė ir savivaldybių administracijos. Tačiau remiantis 2014 m. Tarnybos organizuotų vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų susitikimų savivaldybėse metu gauta informacija, savivaldybėse trūksta VDC teikiamų paslaugų vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose. Pažymėtina, kad dauguma savivaldybėse įsteigtų VDC veikia miestuose, rajonų centruose bei didesniuose miesteliuose. Taigi jie yra sunkiai pasiekiami vaikams iš atokesnių vietovių, todėl problema dėl vaikų ribotų galimybių lankyti tokius centrus išlieka aktuali. Dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo skatinimo aktualijų Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai iš esmės atitinka Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių nuostatas dėl nediskriminavimo. Lietuvoje galioja du specialieji antidiskriminaciniai įstatymai – Lygių galimybių įstatymas bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Ministerija 2011-2015 metais organizavo Nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos projektų atrankos konkursą, kurio tikslas – atrinkti projektus, kuriuos įgyvendinant buvo siekiama didinti toleranciją, ugdyti pagarbą žmogui, mažinti diskriminacijos apraiškas ir dirbti lygių galimybių užtikrinimo srityje. Nuo 2014 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu organizuoja Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus, kurių metu Lietuvoje apdovanojami labiausiai Lietuvoje lygybės idėjas skatinę asmenys ir organizacijos. Dėl neįgaliųjų socialinės integracijos Parengta nauja Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos programa 2013-2019 metams. 2015 m. pradžioje mūsų šalyje netekto darbingumo pensijos buvo mokamos 253,4 tūkst. gyventojų, palyginti su 2014 m., šis skaičius beveik nepakito. Neįgaliųjų socialinė integracija, jų gyvenimo visuomenėje kokybė užtikrinama tokiomis priemonėmis kaip užimtumo skatinimas (kasmet įdarbinama subsidijuojant per 900 asmenų, įsteigiama per 140 darbo vietų, nusiunčiama dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse per 2850 asmenų, veikia 66 neįgaliųjų įmonės), profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas (kasmet profesinės reabilitacijos programą baigia apie 600 asmenų ir daugiau nei pusė jų sėkmingai įsidarbina), būsto pritaikymas (kasmet pritaikoma per 270 būstų), tikslinių kompensacijų mokėjimas (kasmet kompensacijas gauna per 120 tūkst. asmenų), neįgalių studentų rėmimas (kasmet finansinė parama suteikiama per 930 neįgaliųjų), aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis (kasmet aprūpinama per 34 tūkst. asmenų), tolerancijos skatinimas. Finansuojami neįgaliųjų integracijai skirti socialinės reabilitacijos paslaugų bendruomenėje projektai (kasmet finansuojami 60 savivaldybių administracijų per 400 konkurso būdu atrinkti projektai, naudą gauna per 33 tūkst. asmenų), asociacijų veiklos rėmimo projektai (kasmet finansuojami per 26 konkurso būdu atrinkti projektai). Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su institucijomis pagal jų kompetenciją administracinių duomenų pagrindu kasmet rengia ir skelbia (užimtumo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, sporto ir kultūros ir kt. srityse) rodiklių, apibūdinančių neįgaliųjų socialinę integraciją, sąrašą. Ministerija dėkoja Lietuvos Žmogaus teisių koordinavimo centrui už išsakytas mintis šeimos, skurdo, socialinės atskirties mažinimo klausimais, į kurias bus atkreiptas dėmesys rengiant skurdo lygio vertinimo tyrimus, stiprinat bendradarbiavimą tarp įvairių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų, sprendžiant skurdo ir socialinės atskirties problemas Lietuvoje.
Pagarbiai
Viceministras Algirdas Šešelgis
