Žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į šalies vadovus, Seimą ir valstybės institucijas reikalaudami žymiau daugiau padidinti senatvės pensijas.
2023 m. lapkričio 5 d. pažymima, kad pagal šalies Konstituciją valstybė ir tarptautiniai teisės aktai laiduoja piliečiams teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą ir kt. Tačiau Jungtinių tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas, įvertinęs padėtį Lietuvoje, išreiškė susirūpinimą, kad vyresnio amžiaus žmonėms skiriamos per mažos socialinės paramos pensijos ir paragina jas skubiai didinti.
Minėtas komitetas pabrėžė, kad socialinė parama ir pensijos sudaro tik iki 30 proc. nuo minimalaus atlyginimo ir apytikriai tiek pat nuo buvusių darbuotojų pajamų. Komitetas taip pat pažymėjo, kad vyresnių žmonių poreikiai sveikatos apsaugos srityje tenkinami mažiau negu kitų, o tai tiesiogiai sąlygojama žemo jų pensijų lygio. Rekomenduojama šią padėtį keisti
Pagal senatvės pensijų dydį Lietuva labai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkio, nes senatvės pensijoms Lietuva skiria du kartus mažesnę BVP dalį negu ES vidurkis.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimai rodo, kad pagal santykinį pensininkų (virš 65 metų amžiaus) skurdą Lietuva beveik du kartus viršija ES vidurkį.
Pensininkų skurdas Lietuvoje beveik du kartus viršija ES vidurkį
Jeigu EBPO narių pensininkai pensijų pavidalu vidutiniškai gauna 59 proc. savo buvusių pajamų, tai Lietuvoje du kartus mažiau.
Įvairiais duomenimis skursta 25-40 proc. to amžiaus sulaukusių mūsų šalies pensininkų.
Labai pakilus daugelio pirmo būtinumo prekių, vaistų, medicinos paslaugų ir kitų prekių bei paslaugų kainoms, Lietuvos gyventojų reali perkamoji galia nuo 2022 m. nedidėjo, o vyresnio amžiaus žmonių sumažėjo. Žymiai pastarųjų daliai būtinojo vartojimo prekės, vaistai ir medicinos paslaugos tampa sunkiai prieinamomis, o galimybė dalyvauti kultūriniame gyvenime bei naudotis mokslo pažangos laimėjimais ribota. Visa tai veda prie dar gilesnės pagyvenusių žmonių socialinės atskirties.
Akivaizdu, kad LR Vyriausybės planuojamas pensijų didinimas 2024 metams (skiriant tam 47 mln. eurų arba 12 proc.) yra nepakankamas, visų pirma turint galvoje ženklų perteklinį „Sodros“ rezervą bei planuojamą perteklių (700 mln. eurų) 2024 metais.
„Sodros“ rezervas perteklinis, o pensininkai skursta
Pensijų indeksavimas 2024 m. numatytas 2,5 karto mažesnis negu 2022 metais. 2024 metais vidutinė pensija turintiems būtinąjį darbo stažą, lyginant su šiais metais, padidėtų tik 70 eurų.
Manoma, kad dėl infliacijos vyresnio amžiaus žmonės jokio finansinio pagerėjimo nepajus, o JT ir ES rekomendacijos ir toliau liks neįgyvendintos.
Todėl žmogaus teisių gynėjai atkreipė šalies vadovų dėmesį, kad neproporcingai mažos senatvės pensijos bei iš to išplaukiančios negatyvios pasekmės yra įsisenėjusi, dešimtmečiais nespręsta Lietuvos problema, todėl jų ženklesnis padidinimas bent nedidele dalimi kompensuotų sąžiningai visą gyvenimą dirbusiems asmenims padarytą skriaudą.
Didesnis pensijų padidinimas sustiprintų piliečių pasitikėjimą valstybe (šiuo metu Vyriausybe pasitiki tik 15,5 proc. gyventojų, o nepasitiki 44,6 proc., Seimu pasitiki dar mažiau: 8,3 proc., nepasitiki 55,1 proc., sustiprintų šalies stabilumą, o tai yra labai svarbu šiuo metu Rusijai vykdant agresyvią užsienio politiką bei informacinį karą prieš Lietuvą ir kitas Vakarų demokratines šalis.
Kreipimosi iniciatoriai siūlo 2024 metų valstybės biudžete skirti senatvės pensijų didinimui ženkliai daugiau lėšų negu yra planuojama, siekiant, kad vidutinės senatvės pensijos dydis turintiems būtinąjį darbo stažą būtų padidintas daugiau kaip 100 eurų per mėnesį.
Visas dokumento tekstas ČIA
