tiesos.lt
Vokietijoje imigracijai tapus svarbiausiu klausimu, Šolcas naudojasi Makrono vadovėliu vokiečių visuomenei paveikti.
Vokietijoje stiprėjant pasipriešinimui masinei imigracijai, šalies žiniasklaida ir politinė valdančioji klasė vykdo išbandytą kampaniją, kuria siekiama nukreipti rinkėjus nuo Alternatyvos Vokietijai (AfD) ir užsitikrinti valdžios išlaikymą.
Tačiau tie patys žurnalistai ir politikai neatsisako savo tikslo masiškai didinti imigraciją į Vokietiją ir sukurti posteuropietišką daugiakultūrinį režimą Europos širdyje.
Prancūzija rodo kelią Vokietijos politinei klasei, nes ji daug ilgiau sprendė žymiai sunkesnes ir didesnio imigrantų skaičiaus problemas – visa tai buvo nukreipta prieš Prancūzijos žmonių pasipriešinimą. Remix News jau seniai pranešė, kad apklausos prieš kelis dešimtmečius parodė, jog prancūzai masinei imigracijai nepritaria netgi daug labiau nei vokiečiai. Tiesą sakant, prancūzų požiūris į migrantus yra visiškai dešinysis, net dauguma balsuojančių už kairiąsias partijas yra atvirai priešiški didesniam atvykėlių skaičiui. Olafas Šolcas (Olaf Scholz), kuris yra Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) sąjungininkas, akivaizdžiai atkreipė į tai dėmesį.
Kaip ir Makronui, Šolcui padeda jo stovyklą tvirtai palaikanti žiniasklaida. Kairiųjų liberalų vyriausybė supranta, kad spaudimas dėl imigracijos didėja tiek, kad kol kas reikia „griežtų kalbų“, net jei galutinis tikslas yra padidinti imigracijos apimtį būtent per legalią imigraciją.
Norint suprasti, kaip Šolcas naudojasi Makrono vadovėliu, pirmiausia verta pažvelgti į jo naujausią „sprogstamąjį“ interviu žurnale Der Spiegel. Šis paprastai migraciją palaikantis leidinys neseniai Olafą Šolcą pateikė ant viršelio su antrašte: „Pagaliau turime dideliu mastu deportuoti“. Der Spiegel neparodo Šolco neigiamoje šviesoje. Tiesą sakant, jis siekia padėti jam parduoti savo idėją.
Straipsnyje, kurį anglų kalba taip pat galima perskaityti čia, pateikiamos blizgios nuotraukos, kuriose Šolcas atrodo pasirengęs vienas pats spręsti imigracijos krizę. Trumpai tariant, tai žurnalistika apsimetanti reklama, kuri bus matoma prie prekybos centrų kasų ir gydytojų laukiamuosiuose, kur daugelis susiduria su šiuo žurnalu. Dauguma net nesivargins perskaityti straipsnio turinio, bet Šolcui ir jo vyriausybei tai tik į naudą.
Interviu metu Šolcas, kaip dažnai daro Makronas, stengėsi neįžeisti nei esančių už, nei prieš migraciją, sakydamas, kad imigracija turi būti kontroliuojama, kad būtų išsaugota Vokietijos socialinė sistema:
„Kiekvienas, norintis neribotos imigracijos, turi būti sąžiningas ir pasakyti, kad tada negalėtume išlaikyti tokios gerovės valstybės, kokią turime šiandien. Tai nereiškia, kad esame nežmoniški. Nes mes esame atsakingi už tai, kad mūsų bendruomenė funkcionuotų. Tai apima ir tam tikrą kietumo lygį. Reikia turėti jėgų pasakyti žmonėms, kad, deja, jie negali čia pasilikti.“
Kad suprastume Šolco posūkį link griežtų kalbų apie imigraciją, pažvelkime į tai, ką Makronas kalba jau daugelį metų, ir kaip Šolcas dažnai jį mėgdžioja. Makronas demonstruoja, kad jis neįtikėtinai sugeba pataikauti visoms auditorijoms, net ir tame pačiame interviu, tuo pat metu nesiūlydamas jokių reikšmingų reformų ar veiksmų imigracijos klausimu.
Deportacijos
Dar 2019 m. Emanuelis Makronas interviu portalui Valeurs Actuelles sakė, kad norėtų, jog būtų deportuota „100 proc.“ visų migrantų, kurie neturėtų būti Prancūzijoje. Šalies deportacijų rodiklis niekada neviršijo 15 procentų, o tam tikrų probleminių grupių, pavyzdžiui, alžyriečių, deportacijos rodiklis siekia vos 0,2 procento.
Šolcas, kaip ir Makronas, iš tikrųjų neketina nieko masiškai deportuoti. Šalies policijos profsąjungos vadovas Raineris Vendtas (Rainer Wendt) žurnale Der Speigel šliūkštelėjo šalto vandens ant Šolco „griežto“ pranešimo apie imigraciją, sakydamas naujienų portalui FOCUS: „Apie 50 000 žmonių, kurie teisiškai privalo palikti šalį, deportavimui į tėvynę prireiktų daugiau nei 80 metų, per kuriuos čia atvyktų milijonai“.
Iš tikrųjų Vokietijos vyriausybės įstatymo projektas paskatintų tik 600 atvejų daugiau deportacijų. „Žmonės iš tiesų pavargo nuo tokio vedžiojimo už nosies, ir šviesoforas (koalicija) tikrai neturėtų stebėtis, kad jų apklausų rodikliai krenta“, – toliau sakė Vendtas. „Kiekvienas elementarią aritmetiką įvaldęs vaikas atpažįsta vyriausybės apgaulę, ypač kanclerio Šolco, kuris aštriais žodžiais bando parduoti šiuos planus kaip prieglobsčio pokytį“.
Imigracija ir kultūra
2020 m. E. Macronas sakė, kad Prancūzijos musulmonams gresia pavojus sukurti „kontrvisuomenę“. Jis teigė, kad islamo „separatizmas“ kelia grėsmę Prancūzijai. Jis taip pat pareiškė: „Islamas yra religija, kuri šiandien išgyvena krizę visame pasaulyje, mes tai matome ne tik mūsų šalyje“. Vėliau toje pačioje kalboje Makronas pareiškė, kad tie, kurie kritikuoja musulmonų bendruomenę, yra „ekstremistai“.
Be to, 2020 m., po to, kai jaunas studentas musulmonas nukirto istorijos mokytojo Samuelio Paty (Samuel Paty) galvą, Makronas paskelbė apie „susidorojimą“ su islamu, įskaitant pastangas uždrausti užsienio pinigus imamams, pastangas mokyklose mokyti arabų kalbos ir 10 mln. eurų skyrimą islamo kultūrai propaguoti.
Šį mėnesį, reaguodamas į palestiniečių protestus prieš Izraelį, Makronas pareiškė, kad „valstybė bus negailestinga tiems, kurie įkūnija neapykantą“, ir paskelbė, kad jo vyriausybė deportuos užsieniečius ekstremistus. Jau 2020 m. FSPRT duomenų bazėje, skirtoje radikalizuotiems potencialiems teroristams, buvo 8 132 asmenys, iš kurių 4 111 buvo užsieniečiai, o dar 851 – nelegalūs imigrantai. Tuo metu Prancūzijos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad „sunitų kilmės asmenų keliama terorizmo rizika tebėra pagrindinė grėsmė mūsų šaliai“.
Tuo tarpu Šolcas, reaguodamas į palestiniečius remiančias demonstracijas, interviu žurnalui Der Spiegel sakė: „Tokie veiksmai yra smerktini. Ir taip, mes įsipareigojome, kad „daugiau niekados“. Todėl turime ryžtingai pasipriešinti visiems, kurie skanduoja antisemitinius šūkius, degina Izraelio vėliavą, begėdiškai švenčia per Hamas teroro išpuolį žuvusiųjų mirtį. Visi šie nusikaltimai turi būti nubausti“.
Sienų apsauga
2020 m. apsilankęs Prancūzijos pasienyje su Ispanija Makronas sakė: „pasisakau už esminę Šengeno pertvarką, kad būtų iš naujo apsvarstytas jo organizavimas ir sustiprintas mūsų bendras sienų saugumas pasitelkiant tinkamas pasienio pajėgas“.
Po metų, 2021 m., Makrono vyriausybė uždraudė Generation Identity – jaunimo grupę, kurios tikslas – išsaugoti prancūzų tapatybę. Grupė taikiklyje atsidūrė už tai, kad vykdė akcijas „Ginkime Europą“ ir Alpėse, ir prie Ispanijos sienos, demonstruodama, kaip lengva nelegaliems migrantams patekti į Prancūzijos teritoriją.
Kaip ir Makronas, Šolcas dažnai ragino sugriežtinti ES išorės sienų apsaugą. Tai buvo tuščia abiejų lyderių retorika. Vietoj to abu persiorientavo į migrantų stūmimą tokioms šalims kaip Vengrija bei Lenkija. Šolcas savo interviu žurnalui Der Spiegel teigia: „Ir mes susitarėme dėl naujo ES solidarumo mechanizmo: Pabėgėliai turi būti registruojami pirmoje šalyje, į kurią jie atvyksta, o ne tik parodomas jiems kelias į Vokietiją. Mainais jie bus teisingai paskirstyti po visą Europą. Tikimės, kad Europos Parlamentas šį mechanizmą patvirtins artimiausiais mėnesiais“.
Abiejų pozicijų užėmimas imigracijos klausimu
2022 m. Makronas sakė, kad „Prancūzija visada buvo imigracijos šalis. Tai yra mūsų DNR dalis, tai yra mūsų šalies stiprybė ir to visada reikėjo mūsų ekonomikai“.
Tais pačiais metais Makronas pasakė, kad migracija iš Afrikos ir Artimųjų Rytų „gali padaryti Prancūziją didingesne“.
Šių metų rugpjūtį Makronas pareiškė, kad Prancūzija turi smarkiai sumažinti imigraciją. Jis sakė: „Ar mus užplūdo imigracija? Ne. Taip sakyti negalima. Tačiau dabartinė padėtis nėra tvari, todėl turime gerokai sumažinti imigraciją, pradėdami nuo nelegalios imigracijos. Turime pareigą tai įgyvendinti“. Po to jis pridūrė, kad Europa turi geriau apsaugoti savo išorės sienas.
Šolcas laikosi labai panašios pozicijos: interviu žurnalui Der Spiegel jis džiaugiasi imigracija ir kartu ragina imtis veiksmų prieš nelegalią migraciją. Galiausiai Šolcas pabrėžia, kad „mums taip pat reikės daugiau imigracijos. Modernizavę savo imigracijos įstatymus, priėmę Kvalifikuotos imigracijos įstatymą, sukūrėme sąlygas, kad iš užsienio pas mus atvyktų talentingi protai ir kvalifikuoti darbuotojai, kurių mums reikia. Norime, kad jie ne tik čia dirbtų, bet ir gyventų bei integruotųsi – tiek, kad jie skubiai norėtų tapti Vokietijos piliečiais. Mano požiūriu, tai netgi gali būti siejama su tam tikromis emocijomis, kaip kad yra Jungtinėse Valstijose“.
Vienoje interviu dalyje Der Spiegel kartais meta iššūkį Šolcui ir suabejoja jo motyvais.
Der Spiegel. Būdamas Vokietijos kancleriu taip nekalbėjote. Palikote vidaus reikalų ministrei Nensei Fėzer (Nancy Faeser) pačiai spręsti susidariusią situaciją. Susidaro įspūdis, kad partijos Alternatyvos Vokietijai pasiekti rezultatai Bavarijos ir Heseno žemių rinkimuose įtikino Jus pakeisti savo nusistatymą.
Šolcas. Jūsų įspūdis klaidingas. Esu prieš taktinę politiką. Ji visada turi būti susijusi su konkrečiu klausimu ir konkrečių sprendimų konkrečioms problemoms ieškojimu.
Der Spiegel. Mums sunku tuo patikėti.
Šolcas. Ir vis dėlto tai tiesa. Dauguma to, ką ką tik aprašiau, jau seniai aptarta vyriausybėje ir yra pakeliui į realybę.
Jei daugelis šių abiejų vadovų pareiškimų atrodo prieštaringi ar painūs, jie tokie ir yra. Ypač Makronas yra tikras profesionalas, kai kalbama apie visos šalies apgaudinėjimą ir psichologinį manipuliavimą imigracijos klausimu, net jei jis tik iš esmės seka savo pirmtako pėdsakais.
Prancūzijos vadovas paprastai po teroro išpuolių, riaušių ir plačiai nuskambėjusių žmogžudysčių, kuriose dalyvavo migrantai, pavyzdžiui, kai alžyriečių migrantas, kuriam išduotas įsakas deportuoti, išprievartavo ir nužudė 12-metę Lolą, imasi nukreipti dėmesį griežta imigracijos retorika. Po Lolos mirties Makronas interviu televizijai France 2 kalbėjo: „Aš niekada nesieju imigracijos ir nesaugumo“. Tačiau tame pačiame interviu jis pareiškė, kad užsieniečiai yra atsakingi už pusę visų nusikaltimų Paryžiuje, sakydamas: „Taip, kai analizuojame nusikalstamumą Paryžiuje, matome, kad pusę nusikalstamų veikų padaro užsieniečiai, kurie yra nelegalioje padėtyje arba kurie laukia prieglobsčio patvirtinimo“.
Tame pačiame interviu migracijos klausimu Makronas nesunkiai prieštarauja pats sau.
Šolcas naudoja panašią strategiją, nes, ji paprasčiausiai veikia. Kol turite dažniausiai draugišką žiniasklaidos rinką, šie žurnalistai gali parduoti bet kokį kampą bet kuriai visuomenės daliai, kurios jums reikia bet kuriuo metu, ir kuo daugiau prieštaravimų, tuo labiau jie gali tuos prieštaravimus supakuoti ir pritaikyti reikiamai auditorijai. Galų gale Makronas vis dar yra valdžioje, ir jam tikriausiai teko veikti daug klastingesnėmis sąlygomis nei tos, su kuriomis Šolcas susiduria imigracijos klausimu.
Šolcui ir jo kairiųjų liberalų vyriausybei kyla didelė rizika, o Alternatyva Vokietijai (AfD) apklausose pasiekė rekordinį lygį, todėl per kitais metais vyksiančius rinkimus šalies rytuose ši partija gali pradėti siekti valdžios žemių lygmeniu. Tuo pat metu dabartinė kairiųjų liberalų vyriausybė turi žemiausią visų laikų pritarimo reitingą; dauguma vokiečių teigia, kad ji turėtų būti nušalinta nuo valdžios ir turėtų būti surengti pirmalaikiai rinkimai. Tokia padėtis yra grėsminga ne tik Vokietijos valdantiesiems, bet ir tiems, kurie vadovauja Briuseliui.
Šolcas galiausiai bando pereiti prie masinės imigracijos iš Indijos ir Azijos, panašiai kaip Kanados modelyje. Galutinis rezultatas – ne mažesnis vokiečių ir apskritai kitų Europos tautų demografinis pakeitimas nei naudojant senąjį neteisėtos migracijos iš Artimųjų Rytų ir Afrikos modelį. Šios naujos azijiečių grupės atvyks turėdamos pretenzijų baltiesiems europiečiams, o jei jų neturės, dabartinės kairiosios švietimo sistemos indoktrinuos jas tokiomis pažiūromis. Būsimosios Saros Dženg (Sarah Jeong) atvyks į Vokietiją su pretenzijomis baltiesiems, o būsimieji Humzos Jusafai (Humza Yousaf) skųsis, kad Vokietijos politinė klasė yra pernelyg baltaodė, kad baltieji turi per daug valdžios.
Šaltinis: Remix News
