Sostinės valdžia bando balintis

Danas Nagelė

Vakar sostinės vadovai, sukvietę žurnalistus, gyrėsi, kad ketina iš Prancūzijos bendrovės „Veolia“, per antrinę įmonę valdžiusios Vilniaus šilumos ūkį, per arbitražą išsireikalauti 560 mln. eurų. Ir dar gyrėsi, kad bylinėjimuisi pinigų pasiskolino iš vieno rizikos fondo, todėl net fiasko atveju esą vilniečiai nepatirtų nuostolių. Deja, savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vydūnas Sadauskas tvirtina priešingai – kad gresia milijoniniai nuostoliai, kuriuos turės padengti visi miesto gyventojai.
nuotr. 6 nuotr.
Sostinės meras Remigijus Šimašius tikina, kad vilniečiai nieko nepraloš net tuo atveju, jei savivaldybė pralaimės arbitražą kompanijai „Veolia“. Stasio Žumbio nuotr.

Sostinės meras Remigijus Šimašius priminė, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir jos įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ bylinėjasi su „Veolia“, kuriai pareikštas 560 mln. eurų ieškinys. Tikimasi, kad jau rugpjūtį Londono arbitraže prasidės klausymai (kitaip tariant, byla bus pradėta nagrinėti iš esmės), o jau 2021 m. arbitražas paskelbs sprendimą. Meras tikisi, kad savivaldybė laimės. Jei ne 560 mln. eurų, tai nors dalį šios sumos.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sakė, kad reikalaujama suma yra siejama su 13 reikalavimų.

„Pagrindiniai – arbitražui yra pateikta, kad pati šilumos ūkio nuomos sutarties sudarymo pradžia – 2002 metai – dar tada buvo apipinta korupcinėmis schemomis ir iš esmės tada buvo aišku, kad šita sutartis yra sudaroma ne kaip tuomet buvo skelbiama, vilniečių interesams modernizuoti šilumos ūkį, bet iš esmės verslo subjektų siauriems interesams tenkinti“, – sakė V.Benkunskas. Taip pat savivaldybė bando įrodyti, kad šilumos ūkio turtas buvo nudėvėtas, o šildymo kainos nepagrįstai išpūstos. Savo ruožtu „Veolia“ iš Vilniaus ketina prisiteisti 22 mln. eurų.

Pasak Vilniaus mero, siekiant pašalinti politinę riziką, buvo priimtas sprendimas dalį bylinėjimosi išlaidų finansuoti privataus rizikos kapitalo fondo „Profile Investment“, su kuria sudaryta sutartis, lėšomis.

„Niekam ne paslaptis, kad privatus ir viešas subjektas yra skirtingoje situacijoje. Privačiame aiškūs savininkai, jie nesikeičia su rinkimais ir politinės rizikos mažiau. Viešajame visko gali atsitikti ir trečios šalies atsiradimas užtikrina, kad eliminuojama politinė rizika. Yra trečioji šalis, kuri įdėjo pinigus ir yra suinteresuota sėkminga bylos baigtimi“, – sakė R.Šimašius.

Savivaldybės Antikorupcijos komisija nustatė, kad sutartis su rizikos fondu yra neskaidri, dėl galimų korupcijos apraiškų netgi kreiptasi į kelias valstybės institucijas, tačiau R.Šimašius pareiškė, esą prokuratūra prieš dvi savaites nusprendė, kad sutartis yra visiškai normali.

Pasak mero, rizikos fondas į bylinėjimąsi investuos 5 mln. eurų (dar 1,4 mln. eurų įkiš pati savivaldybė). Sutartis esą numato, kad investuotojas gali tikėtis į sėkmės mokestį, tačiau jis neviršys 20 mln. eurų. Atseit jei savivaldybė prisiteis maksimalią sumą, 20 mln. eurų pasiims rizikos fondas, jei prisiteista suma bus mažesnė nei 5 mln. eurų, tai savivaldybė neva nieko nepraloš, tik investuotojas nesusigrąžins visų pinigų.

Tiek R.Šimašius, tiek „Vilniaus šilumos tinklų“ Teisės skyriaus vadovė Daiva Garbaliauskaitė pripažino sostinės opozicijos teiginius, kad sutartyje yra numatytos dvi sėkmės mokesčio dedamosios. Tačiau antra dedamoji, kurios formulė, pasak mero, yra sudėtinga, vis tiek reiškia tik tai, kad maksimalus sėkmės mokesčio dydis – 20 mln. eurų ir nė cento daugiau. Ir tik tuo atveju, jei bus šimtaprocentinis laimėjimas.

„Taip, yra dvi dedamosios. Viena susijusi su bylinėjimosi laikotarpiu, kita – su iš „Veolia“ išieškota suma“, – pripažino D.Garbaliauskaitė, tačiau ji dar kartą patikino, kad abi dedamąsias sudėjus susidarys daugiausiai 20 mln. eurų sėkmės mokestis.

„Jei bus išieškotas euras, jis rizikos fondui ir atitektų“, – tikino teisininkė.

Bet jeigu bus išieškoti 4,5 mln. eurų, visi jie irgi atitektų ne miestui, o fondui.

Beje, „Veolia“ bylinėjasi ir su Lietuva (Vašingtono arbitraže), „Profile Investment“ su šia byla visai nesusijusi. Tačiau, nepaisant to, opozicija iškapstė, kad jos sutartyje su sostinės savivaldybe numatyta, kad dalis sėkmės mokesčio rizikos fondui priklausys ir nuo bylos Vašingtone.

„Tiesą sakant, aš to nepamenu“, – tvirtino R.Šimašius“, o D.Garbaliauskaitė pripažino, kad „taip, ten buvo toks momentas“, tačiau esą prokuratūra tame nieko nusikalstamo nemato.

Sostinės Antikorupcijos komisijos pirmininko Vydūno SADAUSKO komentaras:

Tikrai nėra taip, kaip vakar sakė sostinės vadovai. Sutartyje su rizikos fondu numatyta antra sėkmės mokesčio dedamoji prieštarauja savivaldybės tarybos sprendimui, nes nėra pririšta prie rezultato.

Prokuratūra tyrimą nutraukė, nes nagrinėjo, ar yra pagrindas ginti viešąjį interesą. Nusprendė, kad pagrindo nėra.

Mano manymu, todėl, kad žalos dar nėra. Kai žala bus, tada ir bus galima vertinti. Tačiau sėkmės mokestis Nr.2 priklausys nuo daug ko, išskyrus rezultatus.

Sėkme galėtų būti laikomas ir labai nežymus laimėjimas, kuomet priteisiamas vienas euras, vienas šilumos siurblys. Tačiau sutartyje nenumatyta, koks sėkmės mokestis už tai priklausytų, todėl Vilniaus gali patirti ir milijoninius nuostolius. Kas padengs nuostolius?