Vidmantas Misevičius | Respublika.lt
Rugpjūčio 24-osios vakare Paryžiaus priemiestyje esančiame „Le Bourget“ oro uoste buvo sulaikytas verslininkas, milijardierius, „Telegram“ kanalo įkūrėjas Pavelas Durovas. Jis kaltinamas nenoru bendradarbiauti ir dalintis informacija su valdžios institucijomis, kas esą sudarė sąlygas įvairiems nusikaltėliams išnaudoti socialinį tinklą savo piktiems kėslams. Apie tai, kaip vertintina tokia Prancūzijos valdžios pozicija ir kur link veda tokie sulaikymai „Respublika“ kalbėjosi su kultūrologu, rašytoju Vytautu RUBAVIČIUMI.
Jūsų vertinimu, kas iš tikro nutiko Prancūzijoje praėjusį šeštadienį?
Sakyčiau, vyksta labai didelis spektaklis, turėsiantis nemenkų pasekmių. Kas scenaristai, kokios bus pasekmės ir kokios jėgos veikia, šitai mums bus sunku suvokti. Juolab kad neaišku, kaip pagrindinis herojus buvo sulaikytas. O gal jis pats atvyko derėtis dėl tam tikrų dalykų?
Kodėl jis toks svarbus daugeliui pasaulio galių? Dėl savo „Telegram“ platformos. Pastarosios veiklą dera suvokti dabartinio kapitalizmo plotmėje. Esminis dalykas yra dviejų pasaulio galių – Jungtinių Valstijų ir Kinijos – varžytuvės dėl pasaulio valdymo. Dabartinė kapitalizmo stadija vadinama platforminiu kapitalizmu, nes visi verslai ir apskritai žmonių gyvenamasis pasaulis „sukelti“ ant interneto platformų. Pagrindinės yra dvi – kiniškoji ir amerikietiškoji, o jas valdančios geopolitinės galios šiuo metu vis aršiau varžosi dėl lyderystės.
Iš to, kaip pasaulinė spauda, didžiųjų šalių politikai sureagavo į P. Durovo sulaikymą, suvokiame, kokio rango verslininkas jis yra. Ir jo verslas turi pasaulinės reikšmės ne tik kitiems verslams, bet ir santykiams, pradedant ekonominiais, baigiant kariniais ir geopolitiniais.
Didžiųjų galių kovoje pagrindinis mūšis vyksta dėl platformų kontrolės. Dėl visų su internetu ar skaitmenizacijomis susijusių verslų priežiūros. Kinai visiškai valdo savąją, o amerikiečiai buvo atviresni, tačiau pastaruoju metu jie priima vis daugiau nacionalinio saugumo užtikrinimo įstatymų, kurie apima ir platformos priežiūrą. Todėl ir stebime, kaip atsiskiria internetiniai verslai, ar kokie sunkumai buvo diegiant 5G ryšį, nes buvo nuspręsta atsiriboti nuo kinų ir viską patikėti amerikiečiams. Kinų tarnybos ir valdžia valdo visus tokius verslus, o Vakaruose situacija sudėtingesnė, nes stengiamasi išlaikyti žodžio ir raiškos laisves.
Kita vertus, jeigu žiūrėsime į JAV priimtus įstatymus interneto valdymo ir priežiūros srityje bei susijusius su nacionaliniu saugumu, tai netruksime pastebėti, kad valstybė vis labiau skverbiasi į tuos verslus. Spėčiau, kad visos didžiosios šios srities korporacijos jau yra specialiųjų tarnybų prižiūrimos.
Matome, kiek internete yra pilkųjų zonų ar nišų, kaip išmoningai veikia „tamsusis internetas“. Tas nišas kuria ne tik nusikaltėlių pasaulis, bet ir įvairios specialiosios tarnybos saviems uždarbio ir kontrolės tikslams. Tiek karinis, tiek nelegalus pasaulis gali platformose sukurti savo nišas, kurios, net jeigu ir gyvuos neilgai, spės sugeneruoti nemažus pelnus.
Kai kalbame apie nelegalius verslus – ginklai, narkotikai, prekyba žmonėmis ir seksualinėmis orientacijomis, – jie prižiūrimi ir didelės grėsmės Vakarams tarsi nekelia. Su ta veikla savaip susitaikyta. Tačiau esama veiklos, susijusios su terorizmu, kurio beveik neįmanoma deramai kontroliuoti. P. Durovas jau senokai yra amerikiečių teisėsaugos dėmesio centre. Jis kaltinamas tuo, kad nepakankamai prižiūrėjo šias rizikas bei leido įvairioms grupėms tapti nematomomis bei vykdyti veiklą, kuri gali pakenkti sistemai, valstybėms ir visuomenėms. Teroristinė veikla turi būti prižiūrima, bet ir čia yra sąsajų su specialiosiomis tarnybomis. Pilkoji zona.
„Telegram“ platforma seniai domino Rusijos specialiąsias tarnybas, nes buvo kuriama Rusijos piliečio. Ar P. Durovas prieš gerą dešimtį metų išvyko į Vakarus vengdamas rusų specialiųjų tarnybų priežiūros, ar mes regėjome specialią operaciją, kad Vakarai patikėtų ir atsiduotų jo platformos teikiamoms galimybėms? Vakariečiai per prancūzus dabar tai ir stengiasi išsiaiškinti.
P. Durovo „Telegram“ labai padeda Rusijos okupantams. „Telegram“ kanalais rusų tinklaraštininkai ir įvairiausi veikėjai atvirai ragina naikinti ukrainiečius, rodo, kaip tyčiojamasi iš nelaisvėn paimtų Ukrainos karių, leidžia skleisti fašistinę ordiškąją propagandą, skatina rinkliavas Moskovijos ordai ir panašiai. Visa tai – žodžio laisvės pagrindu. Tačiau toje platformoje veikia ir subtili cenzūra – ordiečių naudai.
Moskovijos ordos kariniai tinklaraštininkai vienu balsu teigia, kad apie pusę į Ukrainą įsiveržusios kariuomenės ryšių palaikomi „Telegram“ kanaluose. Tad jie labai naudingi okupantų kariams. Kremliaus valdžia jau anksčiau reikalavo lanksčiau bendradarbiauti, norėdama iš P. Durovo išgauti kanalus šifruojančių šifrų „raktus“. Dabar šito reikalaus vakariečiai.
Drįstu manyti, kad jei ir vyks derybos, tai dėl geresnės kanalų priežiūros. Suprantama, jei tokios priežiūros galimybių jau nėra susikūrę kremliniai. Tas klausimas ir lieka atviras. Kita vertus, į Paryžių jis atskrido iš Baku, kur esą norėjo susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. O gal jis tyčia atskrido, kad būtų suimtas? Rusijos specialiųjų tarnybų rankos ilgos, o jų žudikus Vakarai paleidžia arba rusai moka juos išsikeisti. Vyksta dalykai, kurių neįžvelgsime.
Tęsiant svarstymus, internete jau pasirodė versijų, kad už verslininko sulaikymo stovi „Telegram“ kontrolę siekiantis perimti Vašingtonas. Kaip vertinate tokius pareiškimus?
Daug versijų gali turėti pagrindą. Jeigu P. Durovas ne vaidina, o stengiasi išlaikyti „Telegram“ vartotojų anonimiškumą ir slaptumą, stengiasi neatiduoti šifro raktų, nebendradarbiauti su specialiosiomis tarnybomis, gali būti, kad jo sulaikymą iniciavo ir Vašingtonas.
Gali būti, kad užkliuvo tai, jog „Telegram“ nepakankamai filtravo neapykantos kalbas LGBT bendruomenės atžvilgiu.
Bet kokiu atveju viskas susiveda į aštrėjančias Kinijos ir JAV strategines varžytuves, agresyvaus Moskovijos karo Ukrainoje peripetijas, naujus iššūkius Vakarų pasauliui ir siekį prižiūrėti visas platformas. Jeigu kažkurios iš jų dar nėra deramai prižiūrimos, tik laiko klausimas, kada tai nutiks. Bet negalime pasakyti, ar P. Durovo suėmimas nėra savų tikslų turinti priedangos operacija.
Ar galima P. Durovo veiklą lyginti su Džuliano Asandžo (Julian Assange), geriausiai žinomo kaip portalo „WikiLeaks“ vyriausiasis redaktorius?
Vienaip ar kitaip po pastarojo incidento ir P. Durovas tam tikros publikos akyse papildys žodžio laisvės gynėjų ir kovotojų su specialiosiomis tarnybomis gretas. Nebent kažkada vėliau paaiškėtų, kad viskas tebuvo dvigubas, trigubas ar keturgubas spektaklis.
Jeigu buvo užsipultas P. Durovas, ar panašių sankcijų Europoje gali sulaukti Ilonas Maskas (Elon Musk) arba Donaldas Trampas (Donald Trump)? Jie abu irgi valdo nelabai cenzūruojamus socialinius tinklus.
Eksprezidentas jau buvo ištrintas iš internetinės erdvės. Dabar jis susikūrė savo nišą, kuri Europai nėra svarbi. Iloną Maską, drįstu manyti, saugo jo ryšiai su Pentagonu ir didžiuliai kariniai užsakymai. Visi supranta, kad jis yra dabartinio platforminio kapitalizmo inžinerijos genijus, o tokius žmones reikia branginti. Jis linksniuojamas dėl neslepiamo skeptiško požiūrio į LGBT leftistinę ideologiją. Jis yra šeimos žmogus, pripažįsta, kad vaikus gimdo moterys, kas šiandien JAV yra vertinama kaip nuodėmė, todėl jis ir tapo kritikos taikiniu.
Markas Cukerbergas (Mark Zuckerberg) prisipažino, kad JAV valdžios spaudžiamas cenzūravo feisbuke informaciją apie COVID-19. Kompromisas su valdančiaisiais garantuoja ramų miegą?
Be abejo, kompromisai su valdžia reiškia, kad galėsi daug ramiau dirbti, bet kovidas nesisiejo su kariniais dalykais, o „Telegram“ tiesiogiai veikia dabartiniuose kariniuose konfliktuose visame pasaulyje, tad įgavo didelę geopolitinę reikšmę, todėl P. Durovas gali sulaukti dar didesnio spaudimo. Tačiau gali ir derėtis. Jo rankose rimtos kortos.
Tiesa, kovidas buvo siejamas su nacionaliniu saugumui, tačiau svarbiausia buvo – išbandyti tam tikras visuomenių visiško valdymo „technologijas“.
O jeigu pažvelgsime į Lietuvą, kaip pas mus situacija su nuomonės laisve ir cenzūra?
Pas mus visi internetiniai portalai ir verslai yra prižiūrimi. Ir žodžio laisvė egzistuoja tiek, kiek ji per daug nesikerta su esmine ideologine darbotvarke: Stambulo konvencijos kritikas ar pasisakantis prigimtinės šeimos klausimais, svarstantis kitomis „nepriimtinomis“ temomis bus trinamas iš socialinių tinklų.
Cenzūravimas vyksta. Su tuo jau susitaikyta. Cenzūravimui pakanka įdiegti tam tikrus algoritmus, kurie filtruoja pranešimus bei bendravimą. Įvedi tam tikrus neapykantos kalbos žodžius, ir daugybė žmonių išstumiami į paraštes ar pradedami persekioti.
Per šią prizmę vėl kitomis spalvomis sužibo antisemitizmo suvokimas – šiandien bet kokia Izraelio veiksmų kritika ar analizė jau suvokiama kaip antisemitizmas.
Žiūrint į perspektyvas, po rudens rinkimų į Seimą bus sumaišties. Kai kas gali keistis, bet pagrindinė darbotvarkė, apimanti išvalstybinimo, išlietuvinimo ir iššeiminimo politiką bus įgyvendinama toliau. Nes ji yra platesnės nei nacionalinė politika apimties. Nacionaliniai yra tik vykdymo įrankiai, kuriuos nesunkiai galima „patobulinti“, išpučiant „netinkamais“ laikomų žodžių ar jų derinių sąrašus, taip pat ir plečiant „nepageidautinų“ prasmių laukus.
