Štai čia ir yra laimės bei doros paslaptis: svarbiausia – įtikinti…

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla jau trečią kartą perleido Aldous Huxley romaną „Puikus naujas pasaulis“.

Tai – prieš beveik 90 metų parašyta neįtikėtinai įžvalgi antiutopija apie šiandieninę mūsų visuomenę, kurią į priekį stumia du smagračiai: vartojimas ir malonumas. Knyga apie mūsų dabartį ir labai netolimą ateitį.

Žmonių klonavimas ir jo padariniai, rausvoje diskotekų prietemoje apsvaigusios nuo narkotikų poros, seksas be meilės visų su visais, šeimos nykimas, materialinių gėrybių sudievinimas, kolektyvinės isterijos priepuoliai, juodligės bombų sprogimai, „jausmų inžinerija“, arba valstybė, diktuojanti rašytojams ką rašyti – ką nors apie nieką, požiūris, jog istorija – paistalai, jog mums nereikia senienų – visa tai pranašiškai aprašė talentingas rašytojas. Vienas iš geriausių XX a. romanų, šiurpus bet kokio universalios laimės rėžimo simbolis.

„Mes ir rūšiuojam, ir formuojam. Mūsų kūdikiai išpilstomi iš buteliukų kaip suniveliuotos būtybės, kaip alfos arba epsilonai, kaip būsimieji kanalizacijos tinklų darbuotojai arba būsimieji […] inkubatorijų direktoriai. Štai čia ir yra laimės bei doros paslaptis: pamėk tai, ką privalai daryti. Visoks formavimas ir siekia įskiepyti žmonėms meilę jų neišvengiamam socialiniam likimui.“

Visuomenė, kurioje maišto ar protesto galimybė slopinama ne represijomis, o ypatingu auklėjimu – kiekviena kasta, būtų jie protingieji alfos ar pusdebiliai epsilonai, yra patenkinti savo turima padėtimi. Svarbiausia – įtikinti…

Neilas Postmanas, amerikiečių rašytojas, pedagogas, medijų teoretikas ir kultūros kritikas, taikliai sulyginimo Orvelo komunizmo antiutopiją su Huxley liberalizmo antiutopija:
„Orvelas bijojo tų, kurie uždraus knygas, Huxley bijojo to, kad nebebus jokios priežasties uždrausti knygą, nes nebebus nei vieno, kuris norėtų ją skaityti. Orvelas bijojo tų, kurie mus apribos nuo informacijos. Huxley bijojo tų, kurie mums duos tiek daug, kad mes būsime privesti prie masinio pasyvumo ir egoizmo būsenos.

Orvelas bijojo, kad tiesa bus nuslėpta nuo mūsų. Huxley bijojo, kad tiesa nuskęs nereikšmingumo jūroje. Orvelas bijojo, kad mes tapsime belaisvių kultūra. Huxley bijojo, kad mes tapsime paviršutiniškumo kultūra, užsiėmusi kažkokiais jutiminio kino, orgijų porgijų ir pažangių žaidimų atitikmenimis.

Kaip Huxley pastebėjo „Puikaus naujo pasaulio peržvalgoje”, pilietinių teisių šalininkai ir racionalistai, kurie visada yra budrūs priešintis tironijai, „neatkreipė dėmesio į žmogaus beveik nepasotinamą apetitą dėmesį atitraukiančioms pramogoms”.

Romano „1984” pasaulyje, pridūrė Huxley, žmonės yra kontroliuojami sukeliant skausmą. „Puikiame naujame pasaulyje” jie yra kontroliuojami sukeliant malonumą. Trumpai tariant, Orvelas bijojo, kad tai, ko mes nemėgstame, mus pražudys. Huxley bijojo, kad mus pražudys būtent tai, ką mes mėgstame.”

resleidykla.lt

Alytaus forumas