„Staigus posūkis į dešinę” – prognozuojama, kad populistinės partijos laimės ES Parlamento rinkimus devyniose šalyse

Artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose įvyks „staigus posūkis į dešinę”, nes prognozuojama, kad populistinės partijos laimės bent devyniose ES valstybėse narėse, o dar devyniose šalyse užims antrą arba trečią vietą.

Remdamasis nuomonių apklausų kiekvienoje ES valstybėje narėje analize ir statistiniu modeliavimu, pagrįstu ankstesniais nacionalinių partijų rezultatais, globalistinis Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) analitinis centras prognozuoja, kad birželio mėn. vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose dešiniojo sparno populistinės partijos pirmaus Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje ir Slovakijoje.

Tuo tarpu ataskaitoje prognozuojama, kad populistinės partijos taip pat pasieks didelių laimėjimų Bulgarijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Ispanijoje ir Švedijoje, kur jos gali užimti antrą arba trečią vietą rinkimuose.

Populistinių nacionalistinių partijų augimą lems Identiteto ir demokratijos (ID) parlamentinė grupė, kuriai priklauso Alternatyva Vokietijai (AfD), Marine Le Pen Nacionalinis ralis (RN) Prancūzijoje ir Italijos vicepremjero Matteo Salvini vadovaujama Lyga. Remiantis prognozėmis, ID turėtų padidinti savo atstovavimą ES Parlamente 40 vietų – iki 98 vietų 720 vietų rūmuose.

Tokiu būdu ID koalicijos grupė taptų trečia pagal dydį jėga parlamente, aplenkdama Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vadovaujamos partijos „Atgimimas” vadovaujamą bloką „Atnaujinti Europą” (RE). Tai greičiausiai būtų didelis politinis smūgis E. Macrono globalistinei vyriausybei Prancūzijoje ir galbūt smūgis jo pozicijai visoje Europoje.

Prognozuojamas pakilimas primena 2019 m. Europos Parlamento rinkimus, paskutinius Didžiosios Britanijos, kaip ES valstybės narės, rinkimus, kai Nigelo Farage’o „Brexit” partija buvo tokia sėkminga, kad per vieną naktį tapo ne tik didžiausia Jungtinės Karalystės partija Europos Parlamente, bet ir vienintele didžiausia partija visoje Europoje.

Autoriai teigė, kad po praėjusių metų sėkmės, ypač po Geerto Wilderso Laisvės partijos (PVV) triuškinančios pergalės lapkričio mėn. vykusiuose Nyderlandų visuotiniuose rinkimuose ir po Nacionalinio susivienijimo (National Rally) sustiprėjimo Prancūzijoje, populistinės partijos ir toliau atliks „svarbų vaidmenį formuojant Europos politiką” per ES Parlamento rinkimus ir vėliau.

„Rezultatai rodo, kad Europos Parlamentas po 2024 m. birželio mėn. greičiausiai smarkiai pasuks į dešinę. Nors Parlamentas nėra svarbiausia ES institucija, kai kalbama apie užsienio politiką, tai, kaip po rinkimų išsidėstys politinės frakcijos, ir šių rinkimų poveikis nacionalinėms diskusijoms valstybėse narėse turės didelės įtakos Europos Komisijos ir Tarybos gebėjimui priimti tam tikrus politikos sprendimus, visų pirma įgyvendinant kitą Europos žaliojo susitarimo etapą”, – teigė jie.

Pastaruosius dvejus metus visoje Europoje sparčiai augant energijos kainoms ir vadinamosioms žaliosios energijos iniciatyvoms nepavykus sušvelninti tarptautinių sukrėtimų energijos rinkoje, pavyzdžiui, dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo ir karo Ukrainoje, žalieji yra vieni iš tų, kurie, kaip prognozuojama, patirs didžiausią pralaimėjimą rinkimuose: ataskaitoje prognozuojama, kad parlamentinė frakcija sumažės nuo 71 iki 61 vietos.

Tikėtina, kad rinkimuose svarbų vaidmenį vaidins ir klimato kaitos skatinamų reglamentų bei Briuselio stumiamos žaliosios darbotvarkės politikos klausimas, nes ūkininkai visame žemyne, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją ir Rumuniją, rengia didelius traktorių protestus.

Tuo tarpu šiuo metu parlamente dominuojančios neoliberalios centristinės partijos – Europos liaudies partija (ELP), Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) ir „Renew” (RE) –  turėtų toliau mažėti po to, kai per ankstesnius dvejus rinkimus prarado pozicijas – per artėjančius rinkimus jų skaičius turėtų sumažėti nuo 420 iki 390 vietų.

Todėl vadinamoji trijų partijų „superkoalicija” atstovautų tik 54 proc. vietų parlamente, palyginti su dabartiniais 60 proc. Atsižvelgiant į tai, kad tarptautinėje centristų koalicijoje vis dar atstovaujama įvairiems interesams, gali būti sunku nuolat išlaikyti balsų daugumą parlamente.

„ECFR teigimu, šis paradigmos pasikeitimas gali turėti keletą pasekmių ES politinei darbotvarkei. Jei nauja Parlamento sudėtis iš pradžių neturėtų paveikti, pavyzdžiui, pagalbos Ukrainai, tai, kad didžioji centristų koalicija greičiausiai bus mažiau dominuojanti nei anksčiau, gali turėti įtakos tam tikriems klausimams, pavyzdžiui, ekonominei ir fiskalinei laisvei, aplinkai arba imigracijos ir prieglobsčio politikai”, – pažymėjo ECFR.

Jie taip pat prognozavo, kad populistinių partijų laimėjimai greičiausiai „sustiprins” nacionalinių vyriausybių, tokių kaip Vengrija, Italija, Slovakija, Švedija ir, tikėtina, Geerto Wilderso vadovaujamos vyriausybės Nyderlanduose, pozicijas ES Tarybos lygmeniu bandant sumažinti Briuselio įtaką atskiroms valstybėms narėms.

Globalistų analitinis centras įspėjo, kad jų išvados turi būti „įspėjamasis signalas” pažangiesiems politikos formuotojams visoje Europoje, tačiau, užuot įsiklausiusi į didėjantį pasipriešinimą atviroms sienoms, žaliųjų darbotvarkei, karo Ukrainoje finansavimui, Europos užsienio santykių taryba teigė, kad tai iš esmės yra komunikacijos problema ir kad kairiosios partijos tiesiog turi įtikinti visuomenę „ekonominiais ir saugumo imperatyvais”, kuriais neva grindžiama jų politika.

www.breitbart.com