Lenkijos liaudies partijos (PSL) lyderis Wladyslaw Kosiniak-Kamysz ir Lenkija 2050 lyderis S. Holownia / EPA nuotr.
laikmetis.lt
Parlamento rinkimai jau praeityje, tačiau jų rezultatai ir vietų pasiskirstymas būsimajame Seime kelia nemažai klausimų.
Beveik neabejotina, kad opozicija gali turėti parlamentinę daugumą ir suformuoti naują vyriausybę. Jei rinkimų nugalėtoja Teisė ir teisingumas (PiS) neįvykdys misijos suformuoti vyriausybę, o tai labai tikėtina, ši misija bus patikėta opozicijai.
Šių rinkimų ta, kad nė viena iš partijų, žadėjusių sudaryti valdančiąją koaliciją, nelaimėjo spalio 15 d. rinkimų.
Daugiausia balsų gavo Teisė ir teisingumas (PiS). Laisvoje Lenkijoje tokia situacija buvo susiklosčiusi tik kartą – 1991 m., po pirmųjų laisvų rinkimų nuo 1945 m. Ir tada Jano Olševskio vyriausybė nuo pat pradžių buvo mažumos ir išsilaikė trumpiausiai Trečiosios Respublikos istorijoje – kiek daugiau nei pusę metų.
Išskyrus Jano Olševskio vyriausybę, nė viena kita vyriausybė Trečiosios Respublikos istorijoje nebuvo sudaryta (pirmą kartą paskiriant ministrą pirmininką) partijos, kuri nelaimėjo rinkimų. Tai turi ne tik psichologinę reikšmę, bet ir rodo tam tikrą silpnumą naujos kadencijos pradžioje.
Dabartinę vyriausybę formuoja pralaimėjusieji, o ne laimėtojai.
Net jei jie gali suformuoti daugumą Seime, yra tam tikras psichologinis pralaimėjimo elementas, juolab kad 2021 m. liepą Donaldas Tuskas grįžo iš Briuselio į Lenkijos politiką laimėti – ištrinti pralaimėtojo stigmą. Dabar, praėjus daugiau nei dvejiems metams, jis vėl pralaimėjo.
Rinkimų naktį D. Tuskas prisiekinėjo, kad „niekada taip nesidžiaugė šia antrąja vieta“, tačiau tai nekeičia fakto, kad jis pralaimėjo rinkimus, kai turėjo laimėti. Taigi, tai ne „apsimestinė” antroji vieta, tai labai reali antroji vieta.
Iš esmės rinkimus laimėjo Władysławas Kosiniakas-Kamyszas ir Szymonas Hołownia, nors jų „Trečias kelias“ yra tik trečioje vietoje ant pakylos.
Iš esmės rinkimus laimėjo Władysławas Kosiniakas-Kamyszas ir Szymonas Hołownia, nors jų „Trečias kelias“ yra tik trečioje vietoje ant pakylos. Jų dėka nebeliko nė vieno sąrašo, kuris sutrukdytų opozicijai suformuoti parlamentinę daugumą. Taigi Trečiasis kelias išgelbėjo D. Tuską. Tai suteikia Trečiajam keliui stiprų derybinį mandatą formuojant naują vyriausybę, įskaitant ir jos vadovą.
Ne mažiau nei tai, kad rinkimus laimėjo ne tos partijos, kurios gali suformuoti daugumą Seime, svarbu ir tai, kad niekada Trečiojoje Respublikoje nebuvo tokios stiprios opozicinės partijos kaip PiS (įvairių partijų blokas nėra tas pats) – beveik 200 vietų Seime vienos opozicinės partijos rankose yra tokia jėga, su kuria iki šiol nesusidūrė jokia parlamentinė dauguma.
Galima turėti didelę daugumą Seime ir turėti problemų su labai stipria opozicija, ypač atsižvelgiant į tai, kaip Lenkijoje priimami įstatymai. Net jei opozicijai pavyks suformuoti vyriausybę ir išlaikyti parlamentinę daugumą, ji neturės trijų penktadalių daugumos (276 vietų), kuri Lenkijoje reikalinga įveikti prezidento veto.
PiS, aišku, nėra ko džiaugtis. Kita vertus, stipriausios opozicijos (kai kalbama apie vieną partiją) sukūrimas Trečiosios Lenkijos Respublikos istorijoje taip pat nėra priežastis gedėti.
Atvirkščiai, tai kvietimas veikti taip, kad opozicijoje išliktum kuo trumpiau ir per tą laiką padarytum kuo daugiau, kad valdančioji partija pajustų, jog iš tikrųjų nelaimėjo rinkimų, net jei ir sugebėjo suformuoti daugumą. Rinkėjai taip pat turi būti stumiami, kad tai suprastų ir kita proga pakoreguotų savo preferencijas.
Šaltinis Remix News
