Širdis sušildė Šiaulių „Saulės žiedo“ šventė, minėjome Valstybės dieną, giedojome himną, pavydžiai stebėjome Latvijos Dainų ir šokių įspūdingąją šventę.
Taigi patriotinio, tautinio parako paragavome į valias. Deja, gyvenimas tęsiasi ir ne švenčių dienomis. O jis nėra toks gėlėtas.
Metas grįžti prie darbų, nes tęsiasi nesibaigiančios liberalų atakos Lietuvos Respublikos Seime prieš lietuvių kalbą, nelinksmos žinios ateina iš Konstitucinio Teismo, kuris kardinaliai keičia poziciją kalbos klausimais.
Su Konstituciniu Teismu nepasiginčysi, bet su kolegomis politikais, kurie tolokai nuo lietuvių kalbos gyvena, ginčytis, diskutuoti, abejoti būtina.
Štai vėl siūloma leisti vartoti moterų pavardes su galūne -a, (i)a. Ne kartą sakiau ir rašiau, kad ne geriausias metas kaitalioti nusistovėjusias taisykles.
Apie tai aiškiai pasakė ir dabartinė Valstybinės kalbos komisijos VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė – būtina pateikti poreikio analizę, atsižvelgti į kalbininkų, visuomenės nuomonę.
Kitaip atsitiks, kad „Kalbos sistema, kuriai priklauso ir asmenvardžiai, įskaitant pavardes, staiga nustoja būti gramatikos objektas. Tai tampa politikos dalyku“.
Deja, LR Seime esti Seimo narių, kurie galvoja, kad jie yra didžiausi lietuvių kalbos ekspertai.
Beje, kolegos Vidmanto Kanopos Seime paklausiau, ar jo žmona nori būti Kanopa? Atsakymas buvo konkretus: „Žmona pasakiusi: Neišsigalvokite niekų“.
Reikės dar paklausti Virginijaus Aleknos, Armino Lydekos, Aurelijaus Verygos, ar jų žmonos nenori skirtis nuo savo vyrų, ar jos nori būti Alekna, Lydeka, Veryga?
Tik kam ta maišalynė, gretinimasis prie lenkiškų, rusiškų moterų pavardžių?
Suteikite moteriai teisę pačiai nuspręsti – būti Kanopiene, Kanopa ar Kanope. Jeigu jai tikrai reikia tos vyro pavardės 🙂
Kaunietei, o ar kesinimasis į lietuvių kalbos gramatiką ir tradicijas pagarbi??
Manau, kad tiesiog kiauliška.
Iliustracija nepagarbi, nereikėtų aliuzijų. Pavardės juk ir vyrų.