Sūnaus pareiga – apginti tėvo garbę

Justina GAFUROVA

Jau praėjo daugiau kaip dveji metai nuo tos dienos, kai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras aktorių Donatą Banionį, dirigentą Saulių Sondeckį ir kardinolą Vincentą Sladkevičių priskyrė KGB bendradarbiams. Lietuvos šviesuolių artimieji atviri – net ir Liustracijos komisijai paneigus tokią informaciją, giminaičiai nesulaukė nė atsiprašymo. O paskleistas šmeižtas iki šiol viešai pasiekiamas. D.Banionio ir S.Sondeckio vaikai vieningai tikina, kad pasiduoti neketina ir savo tėvų atminimą gins, kiek jėgos leis.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro valdomoje svetainėje kgbveikla.lt iki šiol viešai prieinama informacija apie D.Banionį, S.Sondeckį ir V.Sladkevičių. Visi trys šviesuoliai įrašyti į centro skelbiamą Agentūros bylų registracijos žurnalą.

Kelionė į Ameriką

D.Banionis prie KGB agentų priskiriamas dėl jo vienintelės kelionės į JAV. „1970 m. jis Santaros-Šviesos federacijos kvietimu apsilankė JAV. Prieš kelionę agentas buvo instruktuotas apie JAV lietuvių veiklą, taip pat suteikta vertingos informacijos ir duotos užduotys, kurias jis įvykdė.

Agentas užmezgė ryšius su kai kuriais lietuvių išeiviais, kurie domino KGB. Pateikė juos charakterizuojančias žinias. Tai galėjo palengvinti operatyvinį darbą (sekimą) šių veikėjų vizito Lietuvoje metu.

Be to, KGB dokumentuose teigiama, kad ši agento „Broniaus“ kelionė į JAV buvo naudinga ideologiniam darbui, t.y. tinkamam režimui Sovietų Sąjungos nušvietimui JAV lietuvių akyse. 1974 m. iš agentūrinio tinklo išbrauktas, tikėtina, dėl to, kad tais metais buvo išrinktas SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. D.Banionis mirė 2014 metais“, – rašoma svetainėje.

Melavo kagėbistams

Šalia skelbiama ir trumpa ištrauka iš 2009 m. D.Banionio interviu rusiškam leidiniui „Moskovskij komsomolec“, kuriame aktorius pasakoja, kaip jam yra tekę susidurti su KGB: „Kai grįždavau iš užsienio, reikėjo su jais (KGB) atsiskaityti, rašyti ataskaitas. Nežinau, verbavimas tai ar ne. Aš rašiau, su kuo susitikdavau, ką mačiau. Žinoma, melavau, išsisukinėdavau, kad nepakenkčiau geriems žmonėms. Bet vis tiek tai reikėjo daryti, kitaip manęs daugiau į užsienį nebūtų išleidę ir negalėčiau niekur dirbti. Kagėbistai žinojo, kad aš meluoju, bet jie privalėjo į mano bylą įdėti ataskaitą.“

Tik pačioje apačioje galima rasti užrašą, kuris paneigia D.Banionio bendradarbiavimą su KGB: „2018-05-21. Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija pareiškė, kad pagal „turimus duomenis nėra pagrindo teigti, kad Donatas Banionis bendradarbiavo su KGB.“

Apsimeta kvailiais

„Vakaro žinių“ kalbintas D.Banionio sūnus, režisierius Raimundas Banionis, iki šiol kovoja, kad šmeižikiška informacija būtų ištrinta. Atsiprašymo per visą šį laiką artimieji taip ir nesulaukė.

„Niekas neatsiprašė, baikite… Bandėme eiti per visas instancijas, kad būtų paneigta ta sukurta informacija. Liustracijos komisija pripažino, kad įrodymų nėra, buvo išaiškinta, koks centro darbuotojas tą raštą sukūrė. Bet niekaip negalime priversti jų išimti tos informacijos. Man nesuprantama, kaip neturint jokių įrodymų puolami mirę žmonės…“ – teigia R.Banionis.

R.Banionis sako, kad duomenys, kuriais bandoma pagrįsti jo tėvo ryšį su KGB, – nieko verti. „Žinote, laikraštis „Komsomolskaja pravda“ yra leidžiamas kelių milijonų tiražu. Prieš vienuolika metų žmogus davė interviu ir pasakė, kad bendravo su saugumiečiais, kas tuo metu buvo normalu. O Lietuvoje tai paskelbiama kaip bendradarbiavimas.

Kas tuomet yra idiotai? Aš visiškai nesuprantu mūsų genocido centro. Jeigu leidinyje viešai duotas interviu, o skelbiama, kad bendradarbiavo slapta.

Galima ir apsimesti idiotu. Visiems yra žinoma, kad norint įrodyti, jog žmogus bendradarbiavo, turi būti anketa su nuotrauka, parašu ir slapyvardžiu. Tai yra pirminis dalykas. Gal paprastas žmogus gali nežinoti tokių dalykų, bet centro darbuotojai, manau, išmano įstatymus, pagal kuriuos dirba. Užuot paneigę informaciją, jie sudeda keisčiausias ištraukas iš interviu.

Kaip galima sakyti, kad bendradarbiavo slapta ir remtis viešai skelbiamu laikraštyje interviu? Argi tai yra slapta, jeigu žmogus pats pasakė, kad bendravo. Jo klausia, ar jį verbavo, jis tiesiai atsako, kad nežino, nesuprato.

Jeigu norėjai, kad tais laikais niekas tavęs nesietų su KGB, reikėjo būti niekam neįdomiam. Visiems, kuriuos pažįstu iš tų laikų, teko su jais pabendrauti. Man taip pat.

Noriu pasakyti, kad ta organizacija domėjosi visais. Tačiau yra didžiulis skirtumas tarp to, ar buvai apklausiamas, ar bendravai, ar slapta bendradarbiavai“, – sako R.Banionis.

Buvo užsakymas

Režisierius sako netikintis, kad šmeižtas apie jo tėvą ir kitus kultūros šviesuolius buvo paskelbtas netyčia ar iš nekompetencijos.

„Iš mūsų pinigų išlaikomas centras ir jo vadovybė tyčiojasi iš mūsų visų. Baisu, kai tai liečia neeilinius Lietuvos kultūros žmones, jų atminimą. Niekaip to negaliu paaiškinti, tik kad tai buvo užsakymas. Visais būdais siekiama šmeižti. Kažkam tai turi būti naudinga. Gal norima parodyti, kad visi, kas gyveno tarybiniais laikais, yra blogi. O geri kažkokie kiti?“ – sakė R.Banionis.

Viltis – pokyčiai centre

Seime dėl šio klausimo buvo sukurta darbo grupė, kuri turėjo aiškintis, kas atsakingas už šmeižto paskelbimą. Grupė susibūrė, padirbėjo, pakalbino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro darbuotojus ir išsiskirstė. Niekas nebuvo nubaustas ar atleistas. O generalinė direktorė Birutė Teresė Burauskaitė ramiai pabaigė savo kadenciją. Jos kėdėje šiandien naujas vadovas – istorikas Adas Jakubauskas. Kaip Donato Banionio, taip ir Sauliaus Sondeckio artimieji tikisi, kad naujasis direktorius sudės taškus šioje šmeižto istorijoje.

Kitą savaitę „Vakaro žiniose“ skaitykite: Sauliaus Sondeckio sūnus Vytautas įsitikinęs, kad naujajam Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro direktoriui bus daromas spaudimas. Ir ką apšmeižtų šviesuolių sūnums gali atsakyti naujasis centro direktorius Adas Jakubauskas.