2022 m. lapkričio 1 d. Suomijos sveikatos ir gerovės institutas (THL) pranešė, kad vėlyvą rudenį nerekomenduoja stiprinamosios koronaviruso vakcinų dozės sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistams, kurie neserga lėtinėmis ligomis. Po plačios diskusijos THL nepakeitė rugsėjo pabaigoje paskelbtos rekomendacijos.
„Nuolat stebime koronaviruso situaciją ir naujus vakcinų tyrimų duomenis. Jei bus medicininių ir epidemiologinių priežasčių, skiepijimo rekomendacijas pakeisime, tačiau šiuo metu tokių priežasčių nėra. Noras ar pageidavimas pasiskiepyti stiprinamąja doze nėra pakankamas pagrindas rekomendacijai. Šiuo metu nėra pakankamai mokslinių tyrimų duomenų, kuriais remiantis sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistams būtų galima rekomenduoti stiprinamąją dozę vėlyvą rudenį. Vakcinos prieš pradinę koronaviruso atmainą nesuteikia nei veiksmingos, nei ilgalaikės apsaugos nuo koronaviruso infekcijos. Jos neapsaugo nei nuo kitų žmonių apkrėtimo, nei nuo lengvos ligos formos. O apie vakcinas nuo naujų COVID atmainų pakankamai duomenų nėra“, – nurodė Suomijos sveikatos ir gerovės instituto vyriausioji gydytoja Hanna Nohynek.
Šios rekomendacijos yra pagrįstos Suomijos sveikatos ir gerovės instituto Nacionalinio patariamojo vakcinų komiteto vertinimu.
Suaugusieji, nesergantys lėtinėmis ligomis, yra gerai apsaugoti nuo sunkios koronaviruso infekcijos
Darbingo amžiaus asmenims, nesergantiems lėtinėmis ligomis, sunkios Omicron infekcijos rizika yra labai maža.
„18-59 metų amžiaus sveikatos priežiūros specialistams, nesergantiems lėtinėmis ligomis, papildomos apsaugos nereikia“, – nurodė THL vyriausioji gydytoja Tuija Leino.
Pradinei koronaviruso atmainai skirtos vakcinos geriausiu atveju suteikia apie 50 proc. apsaugą nuo naujos infekcijos 2-3 mėnesiams. Net tikintis, kad stiprinamosios dozės naujiems variantams pritaikytomis vakcinomis galėtų užkirsti kelią infekcijoms ir sumažinti nedarbingumą, apsauga turėtų būti trumpalaikė ir ribota.
„Ar noras sumažinti nedarbingumą keliems mėnesiams yra pakankamas pagrindas plačių žmonių grupių skiepijimui? Ar po kelių mėnesių turėtų būti pateikta nauja rekomendacija?“, – kelia klausimus Hanna Nohynek.
Kodėl Suomijos pozicija skiriasi nuo kitų Europos šalių?
Kai kuriose Europos šalyse šį rudenį sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistams rekomenduojamos stiprinamosios koronaviruso dozės. Pasak Nohynek, taip yra dėl to, kad skirtingose šalyse rekomendacijai reikalaujama skirtingų įrodymų. Be to, tai priklauso nuo to, kas teikia rekomendacijas ir ko jomis siekiama.
Pavyzdžiui, Švedijoje nei sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistams, nei sveikiems darbingo amžiaus suaugusiesiems stiprinamosios dozės nerekomenduojamos, bet 18 metų ir vyresniems žmonėms tokia galimybė suteikiama.
Danija rekomenduoja vėlyvą rudenį stiprinamąją dozę sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistams, prižiūrinčius senyvo amžiaus ir rizikos grupių žmones.
Norvegija stiprinamosios dozės sveikatos priežiūros specialistams vėlyvą rudenį nerekomenduoja.
Šaltinis: https://thl.fi/en/web/thlfi-en/…
Doc. Dr. Rimo Jankūno komentaras
„Europos vaistų agentūros išvados ir Europos Komisijos sprendimas dėl stiprinamosios dozės įregistravimo yra pagrįsti taip vadinama duomenų ekstrapoliacija: įvertinus vakcinų prieš pradinę COVID‑19 atmainą suteikiamą apsaugą nuo simptominės ir sunkios ligos bei tos apsaugos ryšį su antikūnu susidarymu, yra manytina, kad prieš šiuo metu cirkuliuojančias atmainas susidarę antikūnai turėtų suteikti apsaugą nuo jų.
Vis dėlto manau, jog Europos vaistų agentūra tinkamai neįvertino pasikeitusios situacijos: dabar (skirtingai negu prieš 2 metus) dauguma žmonių yra imunizuoti nuo COVID‑19, o cirkuliuojančios atmainos kelia žymiai mažesnį pavojų. Svarbu ir tai, kad COVID‑19 vakcinos įregistruotos sąlyginai, t.y. dėl ekstremalios situacijos atsižvelgiant į Reglamento (ES) 507/2006 nuostatas.
Nors ekstremalios situacijos PSO vis dar neatšaukė, tačiau daugelyje šalių jos nebėra, todėl COVID‑19 vakcinų sąlyginės registracijos pagrindas šiuo metu yra abejotinas. Nors 2020 m. padidėjęs bendras mirtingumas iki šios nesumažėjo, bet akivaizdu, kad dabar jį lemia kitos priežastys“.
