Spalio 7 d. Kaune įvyko renginys, skirtas LTJS „Jaunoji Lietuva“ įkūrimo 90-mečiui paminėti, pavadintas „Lietuvai-jaunąsias jėgas“. Jis vyko Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmuose, Parodos gatvėje Nr. 26. Tai buvę Lietuvių studentų tautininkų korporacijos „Neo – Lithuania“ rūmai. Renginio organizatoriai – Lietuvos sąjūdžio taryba ir Kovo 11-osios gatvės bendrija.
Po buvusius „Neo – Lithuania“ rūmus šventės dalyviams dr. Raimundas Kaminskas surengė pažintinę ekskursiją. Rūmų aktų salėje jie galėjo apžiūrėti laikiną kilnojamąją Lietuvos tarpukario periodinių leidinių ir dailininko Tautvilo Rinkevičius plakatų parodą.
Pagrindinį pranešimą apie Lietuvos jaunimo pilietinės socializacijos istorinę raidą skaitė doc. dr Romas Batūra. Apie LTJS „Jaunoji Lietuva“ istorinę svarbą kalbėjo ir artimųjų prisiminimais pasidalijo prof. Arimantas Dumčius, JKRO vadovas Arūras Rūkas Daujotis bei gydytojas Romualdas Algimantas Rimdeika.
Šventės dalyviams koncertavo Kovo 11-osios gatvės bendrijos etnografinis ansamblis „Sūduva“ (vadovė Teresė Varnagirienė) bei Kovo 11-osios gatvės bendrijos narys Povilas Andriuškevičius.
Šiek tiek istorijos:
1926 m. Lietuvos universiteto Lietuvių studentų tautininkų „Neo-Lithuania“ korporacijoje kilo idėja sutelkti visos Lietuvos jaunimą į vieną platų tautinio jaunimo judėjimą. Benedikto Grėbliūno (1902-1980), iniciatyva buvo parengti „Jaunosios Lietuvos“ įstatai. 1927 m. spalio mėn. 8 d. jie buvo įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje (registro Nr. 988). Ši data laikoma „Jaunosios Lietuvos“ veiklos pradžia.
Pagrindinis organizacijos šūkis buvo – „Tautai jaunąsias jėgas“. Svarbiausias jos tikslas buvo – „Laisva Lietuva, vieninga tauta, sava tautiška kultūra ir stipri asmenybė“. Taip pat tikslas – ugdyti jaunuomenės tautinę sąmonę, dorą, saugoti Lietuvos nepriklausomybę, palaikyti tautos vienybę, tautinę kultūrą.
„Jaunoji Lietuva” rengė dainų šventes, literatūros vakarus, organizavo sąskrydžius, vasaros stovyklas, chorus, orkestrus, skelbė higienos ir švaros mėnesius, sodybų tvarkymo konkursus, steigė bibliotekas, knygynus, leido knygas, laikraščius, žurnalus, veikė Sąjungos sporto sekcija (JSO).
Sąjungos nariais galėjo būti 16–30 metų lietuviai, pritariantys šios sąjungos tikslams. Vyresniojo amžiaus asmenys galėjo būti sąjungos nariais tik vadovaujantys organizacijos veiklai.
1928 m. rugsėjo 15 d. buvo išleistas pirmasis „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos žurnalo numeris “Jaunoji Karta“. Po metų Kaune įvyko pirmasis Sąjungos skyrių atstovų suvažiavimas.
1929 m. Sąjungos šefu išrenkamas valstybės Prezidentas Antanas Smetona (1874-1944) , garbės nariais – kun. Juozas Tumas-Vaižgantas (1869-1933), prof. Izidorius Tamošaitis (1889-1943) ir Vydūnas (1868-1953). Vėliau jos garbės nariais tapo kun. Vladas Mironas (1880-1953) ir Juozas Tūbelis (1882-1939).
1932 m. kovo 18 d. Sąjunga pakeitė įstatus ir pavadinimą – pavadinta Lietuvių tautinės jaunuomenės sąjunga „Jaunoji Lietuva“, kurios įstatai buvo įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje (registro Nr. 26).
1931 m. prie Sąjungos buvo įsteigta Jaunalietuvių sporto organizacija, kuri 1938 m. Tautinėje Olimpiadoje laimėjo 38 aukso, 46 sidabro ir 69 bronzos medalius.
1934 m.balandžio 9 d., 1935 gegužės 29 d. organizacijos įstatai buvo papildyti, įstatų papildymai įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigos registre (Nr. 75 ir Nr. 62).
1935 m. lapkričio 8 d. Sąjunga vėl pakeitė pavadinimą ir įstatus, kurie buvo įregistruoti Kauno apskrities viršininko įstaigos registre (Nr. 117). Sąjunga pavadinta Lietuvių tautinės jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjunga.
Pagal naujus įstatus sąjungos šefu tapo Lietuvos Prezidentas A. Smetona – jis tvirtino Vyriausiąjį sąjungos globėją, Vyriausiojo sąjungos globėjo teikimu skyrė ir paleido Sąjungos vadą.
Sąjungai vadovavo Vyriausiasis sąjungos globėjas, Sąjungos taryba, Vyriausioji vadovybė, rajonų vadų susirinkimas bei visuotinis atstovų susirinkimas. Veikė Garbės teismas.
Sąjunga buvo skirstoma rajonais, o šie – apylinkėmis, pastarosios – skyriais. Vadovaujantis 1936 m. vasario 1 d. Draugijų įstatymu Sąjunga perregistruota ir 1937 spalio 31 d. įrašyta Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registre (Nr. 5575).
1940 m. LTJ „Jaunosios Lietuvos“ sąjunga turėjo daugiau kaip 1200 skyrių ir apie 50 tūkst. narių.
Sąjungai vadovavo: 1927-1938 m. Benediktas Grėbliūnas , 1938-1939 m. Alfonsas Kaulėnas (1908-1982), 1939-1940 m. Juozas Skaisgiris (1901-1977).
SSRS okupavus Lietuvą, marionetinio Vidaus reikalų ministro 1940 m. birželio 19 d. nutarimu Lietuvių tautinės jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjunga su visais jos padaliniais Lietuvoje buvo uždaryta.
1940 m. liepos 7 d. VSD direktoriaus Antano Sniečkaus patvirtintu priešvalstybinių partijų ir liaudies priešų sunaikinimo planu bei 1940 m. lapkričio 28 d. NKVD komisaro įsakymu buvo suimta daug „Jaunosios Lietuvos“ vadovų, kurie vėliau pateko į SSRS lagerius, nemaža dalis jų vėliau žuvo.
Dr. Raimundas Kaminskas
Nuotraukų galerija:
