respublika.lt
Penktadienį Švedijos dešiniojo sparno vyriausybė pareiškė, kad imigrantams ne iš Europos bus sunkiau gauti socialines pašalpas, taip norima atgrasyti migrantus nuo atvykimo ir geriau integruoti jau atvykusius.
Ministro pirmininko Ulfo Kristerssono mažumos vyriausybė į valdžią atėjo prieš metus, pirmą kartą remiama kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų (SD). Ji pažadėjo kovoti su imigracija ir nusikalstamumu.
Anksčiau, nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio, Švedija priimdavo daug imigrantų, daugiausia iš konfliktų draskomų vietų, tokių kaip buvusi Jugoslavija, Sirija, Afganistanas, Somalis, Iranas ir Irakas. Tačiau juos integruoti buvo sunku.
„Nuo 2012 m. daugiau nei 770 tūkst. žmonių imigravo į Švediją iš šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai ir Europos ekonominei erdvei (EEE)“, – laikraštyje „Dagens Nyheter“ parašė trijų partijų koalicijos ir kraštutinių dešiniųjų SD lyderiai. „Kartu su integracijos politika, nekėlusia beveik jokių reikalavimų (imigrantams) ir neskatinusia integruotis į visuomenę, didelė imigracija sukūrė susiskaldžiusią Švediją“, – teigia jie. Nuomonių puslapyje išspausdintame straipsnyje atkreipiamas dėmesys į „segregaciją, socialinę atskirtį, nedarbą, prastus mokyklų rezultatus ir bendrų Švedijos vertybių stoką“.
Pasak lyderių, 10,3 mln. gyventojų turinti Skandinavijos šalis, garsėjanti dosnia gerovės „nuo lopšio iki karsto“ sistema, susidūrė su „didelėmis problemomis“, keliamomis iš pašalpų gyvenančių užsienyje gimusių bedarbių. Straipsnyje nepateikta daugiau šiuos teiginius pagrindžiančių oficialių duomenų, nepasakyta, kiek Švedijos piliečių gyvena iš pašalpų.
Vyriausybė planuoja imtis reformų ir reikalauti, kad imigrantai iš šalių, nesančių Europoje, išmoktų švedų kalbą ir susirastų darbą aukštos kvalifikacijos darbo rinkoje. Imigrantams iš ES ir EEE šalių taikomos visoje Europoje galiojančios laisvo judėjimo taisyklės. Naujosios priemonės nukreiptos į imigrantus iš kitų pasaulio šalių.
Vyriausybė taip pat planuoja nustatyti viršutines išmokų ribas imigrantams iš kitų, o ne Europos šalių, kad jie negalėtų gauti kelių išmokų, pavyzdžiui, už vaikus, būstą, nedarbą, ligą ir vaiko priežiūros atostogas. Galiausiai vyriausybė pareiškė, kad imigrantai turės palaukti – dar neapibrėžta, kiek – kol galės gauti pašalpas.
Penktadienį paskelbtame vyriausybės nuomonės straipsnyje sakoma, kad nuo pernai prieglobsčio prašymų Švedijoje sumažėjo 26 proc., o kitur Europoje padaugėjo 30 procentų.
Daugelis imigrantų, atvykusių iš ne Europos šalių, gyvena nepalankioje padėtyje esančiuose didžiųjų miestų priemiesčiuose, ten didelis nedarbas ir nusikalstamumas, mažai kas kalba švediškai.
