Švedijos jaunimas sparčiai nusisuka nuo kairiųjų idėjų ir renkasi tradicines vertybes bei ekonominį pragmatizmą. Taip teigiama Jaunimo barometro kartos 2025 m. ataskaitoje, parengtoje remiantis daugiau nei 17 000 15–24 metų amžiaus jaunuolių apklausomis.
Per ketverius metus Švedijoje feministėmis save laikančių jaunuolių dalis sumažėjo nuo 32 proc. iki 18 proc.
2020 m. 21 proc. jaunų žmonių save laikė draugiškais aplinkai, o dabar šis skaičius sumažėjo iki 13 proc.
Tuo pat metu žmonių, kurie nori būti laikomi „atvirais ir (arba) tolerantiškais“, dalis per dešimt metų dramatiškai sumažėjo – nuo 43 proc. iki 29 proc.
Apskritai „Jaunimo barometro“ ataskaitoje matyti, kad karta sparčiai pereina prie konservatyvesnės ir pragmatiškesnės pasaulėžiūros, kurioje tradiciniai santykiai ir ekonominis saugumas yra svarbesni už aktyvizmą ir politines tapatybes.
Devyni iš dešimties jaunų žmonių mano, kad santykiai turėtų versti prie gyvenimo kartu visą gyvenimą, t. y. vos per trejus metus šis skaičius padidėjo 14 procentinių punktų. Per septynerius metus jaunų vyrų, norinčių sumokėti per pirmąjį pasimatymą, dalis išaugo nuo 43 proc. iki 55 proc. Tuo pat metu 65 proc. jaunų vyrų nori, kad pirštųsi jie, palyginti su 52 proc. 2017 m., o 74 proc. jaunų moterų nori, kad tai padarytų jų partneris.
„Jaunimas demonstruoja stabilių ir ilgalaikių santykių ilgesį, o tai gali būti vertinama kaip atsakas į didėjantį neapibrėžtumą visuomenėje. Tradicinis požiūris į lyčių vaidmenis pasimatymuose tampa vis iškilesnis, kai tiek vyrų, tiek moterų lūkesčius formuoja konservatyvesni idealai“, – savo pranešime tvirtino Jesika Okerstriom (Jessica Åkerström), „Jaunimo barometro“ analizės vadovė.
„Jaunimo barometro“ duomenimis, jaunimas vis dar yra įsitraukiantis, tačiau nuo idealizmo pereinama prie skeptiškesnio požiūrio.
„Jie daugiau dėmesio skiria savo ateičiai ir mažiau – savo politinei tapatybei apibrėžti. Kartu pastebime, kad daug jaunų žmonių siekia stabilumo ir keliose srityse išreiškia labiau tradicines vertybes“, – sako „Jaunimo barometro“ generalinis direktorius Ulrikas Hofmanas (Ulrik Hoffman).
Ši tendencija vystosi lygiagrečiai su didėjančiu ekonominiu pragmatizmu. Nedarbo mažinimas šiuo metu jaunimui yra vienas svarbiausių visuomenės klausimų, o kas trečias mano, kad tai pats svarbiausias klausimas. Be to, 44 proc. respondentų teigia, kad jų asmeniniai finansai yra pagrindinis rūpesčių šaltinis, t. y. šis skaičius, palyginti su praėjusiais metais, akivaizdžiai išaugo.
Taip pat labai išaugo susidomėjimas galimybe užsidirbti pinigų ir tapti finansiškai sėkmingu. Tarp populiariausių karjeros pasirinkimų dabar pirmauja verslininkas ir vadovas.
„Jaunimas labai siekia užsitikrinti savo finansinę ateitį, todėl pastebime, kad asmeniniai finansai ir darbo perspektyvos kelia vis didesnį stresą. Tai lemia didelis jaunimo nedarbas ir kylančios kainos, taip pat socialinė žiniasklaida, kurioje nuolat matomos kitų žmonių sėkmės istorijos ir ekstravagantiškas gyvenimo būdas sukuria spaudimą greitai pasiekti sėkmę“, – sako Ulrikas Hofmanas.
Nepaisant vis pesimistiškesnio požiūrio į visuomenės ateitį (tik 25 proc. jaunuolių jos vystymąsi vertina teigiamai) optimizmas dėl savo pačių ateities yra didelis. Net 76 proc. tiki, kad jų pačių gyvenimas bus geras.
Kartu ataskaitoje nurodoma, kad jaunimo susidomėjimas vakarėliais, pažintimis su naujais žmonėmis ir seksu ir toliau mažėja. Vis dėlto po pandemijos sugrįžo noras keliauti, ir vis daugiau jaunų žmonių mano, kad kelionės yra svarbi jų gyvenimo planų dalis.
