2025-03-05, Trečiadienis
Naujienlaiškis

„Talka kalbai ir tautai“: greitai nebeturėsime net ir leksikografų, kurie galėtų tęsti lietuvių kalbos žodyno rengimą

„Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Seimą dėl baltistikos mokslų prioritetizavimo

Besirūpinanti lietuvių kalba asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą dėl baltistikos mokslų srities padėties Lietuvos mokslo politikoje.

Pareiškime rašoma, kad įvykus esminiams pasikeitimams Lietuvos Mokslo Taryboje, buvo tikėtasi, kad lituanistikai ir baltistikai pagaliau bus suteiktas nacionalinis prioritetas. Rašte konstatuojama, kad lituanistika ir baltistika vėl palikta šalikelėje.

Pareiškime teigiama: „Lietuvos akademinės institucijos net ir sovietiniais metais baltistikos bei lituanistikos srityje sugebėjo tapti tarptautinės reikšmės mokslo centru. Po 30 nepriklausomos valstybės metų deklaruojama nacionalinė šios srities reikšmė buvo nusmukdyta, o tarptautinėje mokslinių tyrimų erdvėje (pvz. indoeuropeistikoje) Lietuvos akademinės institucijos ir mokslininkai jau pateko į periferiją. Smunka lituanistikos mokslų prestižas, o tuo pačiu smunka ir lietuvių kalbos prestižas tiek moksle, tiek visoje valstybėje.

„Talka kalbai ir tautai“ įspėja, kad „nesugebėdami išugdyti naujos stiprių mokslininkų kartos jau greitai susidursime ir su kokybiškai parengtų lietuvių kalbos specialistų trūkumu. Greitai nebeturėsime net ir leksikografų, kurie galėtų tęsti lietuvių kalbos žodyno rengimą.“

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ siūlo apsvarstyti tokias galimas pertvarkymų gaires:
1. Garantuotas nacionalinės reikšmės institutų (Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų) bazinis finansavimas.

2. Aiškus baltistikos ir lituanistikos mokslų srities išskyrimas LMT nuostatuose, specialių reikalavimų ir tikslinio biudžeto šiai sričiai nustatymas.

3. Dalies projektinio finansavimo, skirto baltistikai, atskyrimas nuo LMT ir jų valdymo pavedimas kitoms kompetentingoms institucijoms.

4. Tęstinių baltistikos programų nustatymas ir šioms programoms skirtų asignavimų valdytojų paskyrimas (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvių kalbos institutas).

„Talka kalbai ir tautai“ siūlo laikytis tikslo, kad Lietuvos indėlis į baltistikos ir lituanistikos plėtrą privalo būti pasaulinės reikšmės ir kad šios mokslų srities plėtra maksimaliai prisidėtų prie nacionalinės kultūros tęstinumo ir gyvybingumo globalėjančiame pasaulyje.

Daugiau informacijos, Gintaras Karosas, tel. 8 698 30925

1 KOMENTARAS

  1. Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų reikšmė LIETUVOS išlikimui yra svarbiausias pamatas, todėl ne mažinkim, o didinkim lietuvių kalbos prestižą – nepulkim strimgalviais į globalėjantį pasaulį!!!

Komentarai nepriimami.

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Vytautas Sinica. Žodžio laisvė pavojuje, Vance’o perspėjimas ne vietoje, bet laiku

Europoje daugelis supykome, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance'as Miunchene pasakė kalbą ne apie karinį saugumą, o apie...

Asta Katutė. Valstybinė lietuvių kalba – ar dar ilgai?

Norėjau papasakoti apie aplankytą viešą paskaitą, kurioje pristatyta lietuvių kalbos sklaida Kaune XX a pr.-viduryje, kuomet iš kitataučių...

Jonas Vaiškūnas. Ar Lietuva kartoja tarpukario klaidas? Seime tyliai stumiami pavojingi įstatymai

Kol pasaulis kaista nuo geopolitinės įtampos, Lietuvoje, užuot stiprinus valstybę, ketinama ją silpninti. Pavojaus akivaizdoje svarbiausia yra valstybės...

Dainius Razauskas. Kad neliktų Lietuvos

Kas pirmas sumanė, kad Lenkija bus Lietuvos „strateginis partneris“? Ar ne pati Lenkija? Ar ne toks Ukrainos „strateginis partneris“...