2024-12-27, Penktadienis
naujienlaiškis

„Talka kalbai ir tautai“ prašo Seimo Lukiškių aikštės konkursą pripažinti niekiniu

Piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją su prašymu artimiausiame posėdyje išnagrinėti Lukiškių aikštės Vilniuje įprasminimo konkurso teisėtumą. Rašte pagrindžiama, kodėl Lietuvos Respublikos sostinės reprezentacinėje Lukiškių aikštėje turėtų stovėti Vyčio monumentas, o š. m. lapkričio 27 d. paskelbti konkurso rezultatai laikytini niekiniais.

Pareiškime prašoma apginti pamatinius Lietuvos Respublikos Konstitucijos principus, išdėstytus 2 straipsnyje – „Lietuvos valstybę kuria Tauta“ – ir 4 straipsnyje – „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai arba per demokratiškai išrinktus atstovus“. Atkreipiamas dėmesys, kad Kultūros ministerijos surengto konkurso sąlygose buvo ignoruojamas Seimo priimtas sprendimas Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio-Laisvės kario paminklą ir dar prieš dvidešimt metų valstybės teisės aktais nustatytas Lukiškių aikštės statusas, taigi iš pat pradžių šis konkursas vyko neteisėtais pagrindais, buvo imitacinis, todėl tiek pats konkursas, tiek jo rezultatai laikytini niekiniais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalėjo vykdyti Seimo 2017 m. gegužės 2 d. priimtą sprendimą „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“, t. y. nedelsiant Lukiškių aikštėje pabaigti memorialo kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę darbus, išrinkti ir pastatyti Vyčio paminklą. Pareiškime primenama, kad š. m. lapkričio 27 d. paskelbti Kultūros ministerijos drauge su Šiuolaikinio meno centru organizuoto konkurso dėl Lukiškių aikštės memorialo rezultatai neatitinka didžiosios visuomenės dalies lūkesčių.

Pareiškime pagrindžiama Vyčio kaip patriotinio simbolio reikšmė: „Neabejojame, kad viena iš svarbiausių nežabotos emigracijos iš Lietuvos priežasčių yra sužlugdytas patriotinis auklėjimas ir švietimas, visiškai ignoruojantis Maironio įspėjimą: „Kas tėvynę praras, antros neišmels apgailėjęs“, todėl Vyčio kaip patriotinio simbolio įamžinimas yra ne, kaip dažnai mėgstama nurodyti, senstelėjusios visuomenės dalies užgaida, o valstybės mastu duotų pažadų vykdymas, pagarbos visų laisvės kovotojų simboliui atidavimas ir Tėvynės meilės gairės ateities kartoms.“

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybą sudaro aštuoniolika plačiai žinomų mokslininkų, kultūros veikėjų ir dvasininkų.

 

6 KOMENTARAI

  1. Lukiškių aikštėje turėtų būti keliama Lietuvos istorinė (Vytautinė) vėliava)., Tik jos spalva, kaip prisimenu iš vaikystės, turėtų būti ne skaudžiai raudona (kaip Spalio revoliucijos), o „brūna”, Vėliavojė yra nurodytas Lietuvos simbolis „Vytis”, Tai tūkstantmetiniės Lietuvos kovų už savo laisvę simbolis, Jis turi būti pakartotas aikštėje skulptūriniu paminklu, Kalikstas

    .

    • Kalikstas
      2017-12-06 at 10:27
      Lukiškių aikštėje turėtų būti keliama Lietuvos istorinė (Vytautinė) vėliava)., Tik jos spalva, kaip prisimenu iš vaikystės, turėtų būti ne skaudžiai raudona (kaip Spalio revoliucijos), o „brūna“, Vėliavojė yra nurodytas Lietuvos simbolis „Vytis“, Tai tūkstantmetiniės Lietuvos kovų už savo laisvę simbolis, Jis turi būti pakartotas aikštėje skulptūriniu paminklu, Kalikstas

      .

      • Visą laiką ir jau kelintą kartą pasisakiau ir pasirašiau už- Vytį. Vytis yra mūsų Herbas ir nuo Valstybės pradžios buvo ir yra Lietuvos Simbolis, To paneigti
        negalima. Partizanų kovos – labai svarbus istorijos tarpsnis, bet tik vienas lietuvių Tautos kovų su priešu momentas. Bunkerių autentiškų turime ne vieną

Komentarai nepriimami.

Reklama

Susiję straipsniai

Jonas Jasaitis. Gyvenimo prasmės suvokimo gairės

Vertinant pastarojo meto viešąją erdvę, iškyla klausimas, ar šių dienų žmogus suvokia žmogiškumo esmę – žmogaus misiją pasaulyje....

Žalioji mirtis Europoje. Šarūnas Andriukaitis Sutkus

Pokalbis su rizikos analitiku Šarūnu Andriukaičiu Sutkum. https://www.youtube.com/watch?v=xo9XSDh30mk

Prof. Jonas Grigas. Senatvės privilegija

Kai lipant gyvenimo ratu žemyn mūsų pečius slegianti vienos tonos oro masė tampa per sunki ir gravitacija jau...

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Kokias šeimas ginti? Atsakymas P. Gritėnui

Nėra rimtesnių problemų? Tai dažnai skambantis pasipiktinimas, kai vėl ir vėl kalbame apie civilinės sąjungos įteisinimą. Išties, keista...