Tamas Orban. Europos Komisija: nelegalių migrantų deportavimas – vienas svarbiausių prioritetų

Europos Komisija parengs naują teisės aktų rinkinį, kuriuo bus siekiama supaprastinti nelegalių migrantų deportavimą ir kuris bus vienas svarbiausių jos naujosios kadencijos prioritetų. Pirmasis projektas bus išplatintas sostinėse jau vasario pradžioje, teigiama „Politico“ pranešime, kuriame cituojami trys neįvardyti ES pareigūnai.

Tai daroma po to, kai spalio mėn. vykusiame Europos Vadovų Tarybos aukščiausio lygio susitikime Komisija buvo paraginta nustatyti gerokai griežtesnes ES prieglobsčio sistemos taisykles. Visų pirma buvo prašoma supaprastinti grąžinimo tvarką, nes tik apie 19 proc. asmenų, dėl kurių priimtas sprendimas deportuoti, iš tikrųjų išvyksta iš Europos, ir įsteigti užjūrio „grąžinimo centrus“, analogiškus dviem Italijos prieglobsčio centrams Albanijoje.

Skaitytojai gali prisiminti, kad pirmosios von der Leyen komisijos pavyzdinis Migracijos paktas buvo vienas iš sunkiausiai priimtų politinių paketų, dėl kurio buvo sunku pasiekti konsensusą. Jis buvo priimtas tik prieš pat Europos Parlamento rinkimus, nes Taryba galutinius balsavimus perkėlė į ministrų lygmenį, kur nė viena valstybė narė negalėjo jo blokuoti veto teise.

Tačiau beveik iš karto po jo priėmimo dauguma valstybių narių suprato, kad konservatyvus tokių šalių kaip Lenkija ir Vengrija pasipriešinimas šiai politikai nebuvo be pagrindo. Paktas nesprendė keleto pagrindinių klausimų, įskaitant veiksmingą išorės sienų kontrolę, antrinio judėjimo prevenciją ir prieglobsčio prašytojų, kuriems nepavyko gauti prieglobsčio, grąžinimo palengvinimą.

Susitelkusios aplink Čekijos ir Danijos iniciatyvą, valstybės narės paragino Briuselį papildyti paktą nauju paketu, į kurį taip pat turėtų būti įtraukta tam tikra Italijos Albanijos protokolo ES versija, pagal kurią už ES ribų būtų įsteigtos trečiųjų šalių priėmimo ir deportavimo įstaigos.

Nors „Politico“ pateikia viską taip, tarsi von der Leyen ir jos naujoji Komisija demonstruoja, jog „išgirdo siūlymus“, iš tiesų taip yra tik todėl, kad raginimai dabar skamba iš establišmento sluoksnių, pavyzdžiui, premjero Donaldo Tusko (Lenkija) ar Mette Frederiksen (Danija). Tuo tarpu konservatyvūs įstatymų leidėjai anksčiau tiek valstybėse narėse, tiek Briuselyje sulaukė tik von der Leyen pasmerkimo ir pašaipų už tai, kad siūlė lygiai tas pačias priemones, kai dar buvo deramasi dėl pirminio Migracijos pakto.

Nepaisant to, Grįžimo direktyva gali būti sveikintinas žingsnis į priekį, tačiau valstybės narės taip pat turi užtikrinti, kad ji nebūtų tik šou – arba Briuselio, arba pagrindinių vyriausybių, kurios, matydamos populizmo bangą savo šalyse, staiga bando užgrobti konservatyviąją darbotvarkę apsimesdamos, kad joms tai rūpi. Priešingai, tai turi būti veiksminga priemonė, skirta neteisėtai migracijai į Europą kontroliuoti.

Pasak „Politico“ cituojamų diplomatų, Komisija vis dar derasi su sostinėmis dėl tikslaus paketo turinio. Šiuo metu žinoma nedaug, tačiau jie paminėjo keletą elementų, kurie greičiausiai bus įtraukti.

Vienas iš jų – leisti šalims apriboti prieglobsčio negavusių prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvę, kol jie laukia deportacijos sprendimo, kad būtų užkirstas kelias jų judėjimui Šengeno erdvės viduje (pavyzdžiui, nurodant jiems „užsiregistruoti“ migrantų centre). Tai gali atrodyti nedaug, tačiau tai būtų didžiulis žingsnis į priekį, palyginti su Migracijos paktu, kuris apskritai draudžia nelegalių migrantų sulaikymą, todėl juos sugauti, kai jų prieglobsčio prašymai atmetami, yra labai sunku.

Be abejo, pagrindinis paketo tikslas bus patikslinti deportavimo taisykles – teigiama, kad valstybės narės galės rinktis, ar grąžinti prieglobsčio negavusius prieglobsčio prašytojus į jų kilmės šalis, ar į tranzito šalis, kuriose jie gyveno ir dirbo ilgesnį laiką. Tai gali būti prieštaringai vertinama – prisiminkime Turkiją ir jos blogo elgesio su migrantais istoriją – ir abi galimybės priklauso nuo ES gebėjimo įtikinti trečiąsias šalis priimti deportuojamus asmenis.

Galiausiai vis dar svarstoma galimybė visoje ES įgyvendinti kažką panašaus į Albanijos protokolą, nors kairioji ES Parlamento pusė tai nuolat vaizduoja kaip pagrindinių teisių pažeidimą, o aktyvistai teisėjai Italijoje daro viską, kas įmanoma, kad neleistų vyriausybei naudotis šiomis priemonėmis.

Tačiau, pasak vieno diplomato, dabartinis valstybių narių spaudimas yra per didelis, kad Briuselis galėtų jį ignoruoti. „Prieš kelerius metus šias pozicijas [dėl greitesnio deportavimo ir ofšorinių prieglobsčio centrų valdymo] daugelis laikė pernelyg problemiškomis. Komisija nenorėjo apie tai girdėti“, – sakė jis. „Dabar tai yra dominuojanti srovė.“

Verta iš Europeanconservative.com