Tarptautiniai pilni namai „mirties bausmės parade“ Maskvoje

Užsienio svečiai, norintys dalyvauti Pergalės dienos parade Maskvoje, birželio 24 d., dabar gali stebėti keistą reiškinį.

Pavyzdžiui, Rusijos ambasada Kroatijos sostinėje Zagrebe teigė turinti informacijos, kad šalies prezidentas Zoranas Milanovičius tariamai planuoja dalyvauti Maskvos renginyje.

Žinoma, Rusijos ambasada negalima pasitikėti labiau nei jos prezidentu, tvirtinančiu, kad koronos epidemija Rusijoje mažėja ir trečią mėnesį iš eilės besislepiančiu savo Novo-Ogaryovo bunkeryje. Kita vertus, jei Zoranas Milanovičius pasirodytų renginyje, jis pastatytų savo šalį į nepaprastai nepatogią padėtį.

Juk Kroatijos prezidentas visų pirma yra NATO sąjungininkės prezidentas. Kaip jūsų nuomone jis atrodys stovintis Raudonojoje aikštėje agresoriaus valstybės sostinėje?

Primenu, kad tai agresoriaus valstybė, okupavusi dalį Ukrainos. Jos žvalgybos tarnybos taip pat rengia teroristinius išpuolius, kursto konfliktus visame pasaulyje, o jos kariškiai ir samdiniai žudo civilius, naudoja cheminius ginklus ir kt. Galų gale, tai yra šalis, kurią Vašingtonas netrukus gali paskelbti terorizmo rėmėju.

Tuo pačiu metu Kroatijos prezidentas, jei atvyks į Maskvą, turės stovėti greta ne tik Rusijos prezidento Putino, bet ir Serbijos vadovo, iš kurio teritorijos Rusijos GRU 2016 m. bandė surengti perversmą kitoje valstybėje.

NATO sąjungininkė, Juodkalnija, per samdinius, kurie anksčiau kovojo kaip prorusiškos nelegalios ginkluotosios sudėties Donbaso dalis. Šiuo metu Rusijos specialiosios tarnybos, taip pat Rusijos stačiatikių bažnyčia ir Serbijos stačiatikių bažnyčia, vykdo didelio masto operaciją siekdama destabilizuoti Juodkalniją dėl religinių priežasčių.

Jei atvirai, tai būtų pernelyg siurrealistiška, kad tai būtų tiesa. Bet ar Zoranas Milanovičius tai suvokia? O gal jį bent jau galėtų perspėti Rusijoje prasidedanti epidemiologinė katastrofa, faktiškai paverčianti Pergalės dienos paradą potencialiai mirtinu bandymu, keliančiu pavojų dalyvių ir patarnautojų gyvybei?

Tačiau, atvirai kalbant, visa ši istorija apie svečius būtų pakankamai siurrealistinė ir neatsižvelgiant į Zoraną Milanovicą.

Remiantis Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo patikinimais, Armėnijos ir Azerbaidžano vadovai išreiškė norą dalyvauti, nepaisant nuolatinių Maskvos pastangų prikaišioti niekaip neišgyjančią konflikto dėl Kalnų Karabacho žaizdą. Taip pat ir Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikistano vadovai, kurių šalims Rusija kelia ne mažesnę grėsmę, nei tą, kurią Ukraina jau patyrė. Taip pat ir Moldovos, šalies, kurios dalis tebėra okupuota rusų marionečių, prezidentas.

Tačiau jo dalyvavimas nestebina, nes jis taip pat yra Kremliaus žongliruojama marionetė. Taip pat ir vadinamųjų Pietų Osetijos ir Abchazijos, tarptautiniu mastu nepripažintų Rusijos pasaulio metastazių prezidentai. Visi jie galėtų stovėti šalia … Kroatijos vadovo, tiesa? Be to, taip pat bus Serbijos ir Palestinos vadovai.

Atvirai, esu nusivylęs, kad į Maskvą neatvyks Kremliui mielas karo nusikaltėlis Khalifa Haftar ir kruvinasis diktatorius Bashar Assad. Rusijos remiamų teroristinių grupuočių „Taliban“ ir „Hezbollah“ lyderiai taip pat akivaizdžiai praleis fotografijos op, kurioje Šiaurės Korėjos despotas Kim Jong-unas atrodytų gražiai, jei tai nebūtų pašlijusi jo sveikata.

Taigi, Kroatijos prezidentas dar turi laiko apsvarstyti, ar turėtų keliauti į Maskvą, ar ne – nebent, žinoma, tai yra dar vienas Rusijos diplomatų bandymas norais pagrįstas mąstymas. Taip buvo, pavyzdžiui, pasakojime apie tariamai numatomą Prancūzijos prezidento vizitą, kurį neseniai paskelbė Rusijos Federacijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško ir kurį šiandien paneigė Eliziejaus laukų spaudos tarnyba.

Aleksandr Kovalenko

Iš anglų kalbos vertė Aurelija Kuzmaitė