2024-11-21, Ketvirtadienis

Tautiniai ženklai ir tikrovė: dokumentinio filmo apie pietryčių Lietuvą premjera

Filmo pristatymas: A. Masaitis, N. Tuomėnė, A. Kazėnas, R. Čepaitienė, V. Stravinskienė

Nijolė Tuomienė

Lapkričio 5 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko dokumentinio filmo „Pietryčių Lietuvos krašto istorijos“ (scenarijaus autorius, režisierius Albertas Vidžiūnas, operatorė, montažo režisierė Agnė Marcinkevičiūtė) premjera ir Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vyresniosios mokslo darbuotojos ir šio filmo dalyvės dr. Nijolės Tuomienės (Vaišnytės) neseniai pasirodžiusios monografijos „Kalba ir tapatybė Pietryčių Lietuvos ir Baltarusijos paribiuose (XX a. II pusė – XXI a. pradžia). 1 dalis“ pristatymas.

Filmo „Pietryčių Lietuvos krašto istorijos“ premjera

Premjera prasidėjo muzikine įžanga – gražia Povilo Girdenio atliekama patriotiškumu ir meile Lietuvai persmelkta daina. Filme pasakojama apie mokyklų lietuvių ugdomąja kalba likimo vingius pietryčių Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse Baltarusijoje, atskleidžiamas reikšmingas Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vaidmuo nuo pat 1920 metų iki organizaciją okupacinei Lenkijos valdžiai uždraudus 1938 m. ir vėl nuo 1940 m. sovietams, kai jie nacionalizavo draugijos būstinę Vilniuje, Antakalnio g. 6, kuriame yra dabartinis Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

A. Marcinkevičiūtė, M. Vyskupaitis, N. Tuomienė

Draugiją vėl atkūrus 2004 m., iki šiol jai vadovauja buvęs Vilniaus r. Marijampolio vidurinės mokyklos direktorius Algimantas Masaitis. Filme apie esminius istorinius įvykius, lėmusius vietinių lietuvių likimą, trukdžiusius jų siekiui mokytis gimtąja kalba, pasakoja ir istorikas, diplomatas, Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėjas dr. Bronislovas Makauskas.

Jis pateikė išsamių įžvalgų apie Lietuvos istoriją, kultūrą ir įvairiakalbių bendruomenių sugyvenimą, moksliniais tyrimais paremtą Vilniaus krašto situacijos tarpukariu vertinimą. Filme apie šio krašto lietuvybės praradimo skaudulius pasakoja Jonas Vasiliauskas, Arūnas Pikšnys, Jurgita Umaraitė ir Vladas Kazlauskas.

Kalbininkė dr. Nijolė Tuomienė, pati kilusi iš lietuviškos Ramaškonių salos Baltarusijoje, remdamasi savo šeimos, giminės ir kaimynų gyvenimo pavyzdžiais, nuosekliai apžvelgia pastarojo meto lietuvybės gyvavimo ir gesimo už dabartinių Lietuvos sienų aktualijas. Jos pašnekovai – dvikalbiai ir daugiakalbiai Pagirių gimnazijos moksleiviai, savo aplinkoje susiduriantys su dabarties iššūkiais.

Filme naudojamas interviu formatas ne tik leido įsiklausyti į kalbėtojų mintis, bet ir atskleisti jų pačių charizmą, išgirsti jų balso intonacijas, pastebėti gestus, todėl užsimezgė glaudus ryšys su auditorija, įsivyravo ypatinga tikroviškumo ir tragiškumo atmosfera.

Filmo autoriams pavyko giliau įvertinti ne tik faktinius įvykius, bet ir perteikti kalbėtojų asmeninės patirties sukeltą jausmų  įtampą, atskleisti filmo dalyvių požiūrį į savo pačių veiklą ir parodyti jų ryžtą, drauge leidžiant pajusti ir sopulingus jų išgyvenimus. Tai padėjo išryškinti ne tik mokytojų, mokslininkų asmenybes, bet ir paliudijo kilnius eilinių žmonių įsipareigojimus savo tautai, jos švietimo svarbos suvokimą ir negęstančią meilę savajai kultūrai.

Po filmo peržiūros vykusiame aptarime, kurį vedė renginio organizatorius Vilniaus rajono tarybos narys Gediminas Kazėnas ir kuriame dalyvavo gausiai susirinkusių premjeros žiūrovų būrys, pasisakė „Ryto“ draugijos pirmininkas Algimantas Masaitis, kalbininkė dr. Nijolė Tuomienė, istorikės prof. dr. Rasa Čepaitienė ir dr. Vitalija Stravinskienė.

Diskutuota apie pastarųjų metų „Ryto“ draugijos veiklą, pietryčių Lietuvos gyventojų tapatybę ir kalbų kaitą praeityje, ypač pabrėžiant galimybę mokytis gimtąja lietuvių kalba dabartinėje Lietuvoje.

Pokalbio dalyviai pasidžiaugė, kad pietryčių Lietuva ir lietuviškos žemės už Lietuvos sienos seniai bebuvo sulaukusio tiek dėmesio, nes vis dar pasigendama didesnės valstybės paramos, reikšmingesnio Lietuvos šviesuomenės dalyvavimo. Ketinama šį filmą parodyti pietryčių Lietuvos mokyklose ir kultūros centruose. Viliamasi, kad filmas sulauks visuomeninio transliuotojo dėmesio.

Dokumentinio filmo premjeros vakaras subūrė pietryčių Lietuvos kraštui ir už šalies ribų likusiose etninėse žemėse gyvenančių lietuvių likimui neabejingus žmones. Renginio rengėjai viltingai tikisi, jog šio filmo dalyviai savo pavyzdžiu įkvėps daugiau jaunų žmonių aktyviau įsiraukti į kituose Lietuvos regionuose mažai žinomą sudėtingą pietryčių Lietuvos gyvenimą, nevertinti padėties tame krašte pagal primetamus stereotipus.

Filmo kūrybinė grupė

Šio filmo sukūrimo sumanytojas verslininkas ir visuomenininkas Mindaugas Vyskupaitis, įtraukė į kūrybinį sūkurį talentingus kūrėjus – Agnę Marcinkevičiūtę ir Albertą Vidžiūną. Prie jų prisijungė kiti visuomenininkai, veiklūs ir patriotiški žmonės: Romualdas Abugelis (@Romas Beištrakis), Povilas Baltinas (įgarsintojas), Jūratė Martinkėnaitė (pradininkė). Tik dėka šių žmonių kūrybinio užsispyrimo ir patriotiškumo šis puikus sumanymas ir buvo įgyvendintas.

Kūrybinį darbą nuolat globojo ir rėmė Lietuvių švietimo draugija „Rytas“, UAB MĖTA (Mėtinis gyvenimas), parėmė ir Lietuvos kultūros ministerija.

Rengėjų nuotraukos

4 KOMENTARAI





Parašykite komentarą :

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Tūkstantis pirmoji (lapkričio 20) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Weapons free! Vakarų leidimas atakuoti rusijos teritoriją veikia. Ukrainiečiai tikėtina Storm Shadow raketomis atakavo taikinius...

Prof. Vytautas Radžvilas. II dalis: Du konservatorių peiliai į Lietuvos širdį

I dalis ČIA. Slinkties nuo lietuviškos prie globalios Lietuvos istorijos siekiai ir žingsniai LGGRTC pertvarka iš tikrųjų yra tik dar...

Ant Trumpo bangos investuotojai plūsta iš ES į JAV

Donaldo Trumpo politinis sugrįžimas praėjusią savaitę ne tik supurtė Amerikos politinį isteblišmentą, bet ir sukėlė JAV dolerio vertės...

Edvardas Čiuldė. Kai net pasaulio pabaiga nėra blogiausias galas

„Nelauk pasaulio pabaigos, nesitikėk geriausio galo“, sakydavo jaunystės laikų pažįstamas, cituodamas man nežinomą poetą. Savo ruožtu jam tada...