2025-01-11, Šeštadienis
Naujienlaiškis

Tautinis-patriotinis ugdymas Ukrainoje ir Lietuvoje

Etninės kultūros globos taryba, matydama besąlygišką Ukrainos žmonių meilę gimtajai žemei, kuri neblėsta net ir baisiomis karo sąlygomis, nutarė pasiaiškinti, kokių priemonių imamasi Ukrainoje, ugdant jaunų žmonių patriotines nuostatas. EKGT kreipėsi į Ukrainos ambasadą Lietuvoje ir paprašė pasidalinti, kaip Ukrainai pavyko išugdyti tokį patriotišką jaunimą.

Paklausta, kiek dėmesio patriotiškumo ugdymui skiriama Ukrainos švietimo sistemoje. Taip pat paklausta, kokią vietą ugdant patriotiškumą užima folkloras, tautosaka ir kiti etninės kultūros elementai. Su EKGT raštu Ukrainos ambasadai galima susipažinti čia >>>.

Atsakymą į EKGT klausimus parengė svarbiausia už Ukrainos valstybinės politikos formavimą ir įgyvendinimą tautinio ir patriotinio ugdymo srityje atsakinga institucija – Ukrainos jaunimo ir sporto ministerija.

Remiantis pateiktu atsakymu, šioje ministerijoje yra įsteigtas Tautinio ir patriotinio ugdymo departamentas. Jau 2019 metais Ukrainos prezidento dekretu buvo patvirtinta Tautinio ir patriotinio ugdymo strategija, kurioje teigiama, kad Ukrainoje tautinis-patriotinis ugdymas yra viena iš prioritetinių valstybės ir visuomenės veiklos krypčių. Strategijos tikslas – ugdyti tautinę savimonę, pagrįstą tokiomis nacionalinėmis vertybėmis kaip laisvė, vienybė, orumas; ugdyti piliečių patriotizmo jausmą, pagarbą Ukrainos Konstitucijai ir įstatymams, socialinį aktyvumą ir atsakomybę už valstybės ir visuomenės reikalus; formuoti pasirengimą atlikti pareigą ginti Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą bei laikytis europinių vertybių.

Strategijai įgyvendinti patvirtintas ne vienas svarbus teisinis dokumentas. Juose apibrėžiamos priemonės, padedančios spręsti tokius uždaviniams kaip: tautinio-patriotinio ugdymo institucijų sistemos sukūrimas; tautinio-patriotinio ugdymo specialistų rengimas; savanorių, dirbančių tautinio-patriotinio ugdymo srityje, mokymo sistemos plėtra; Ukrainos didvyrių, kritusių už šalies nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, atminimo įamžinimas; ukrainiečių kalbos populiarinimas ir t.t.

Nuo 2018 m. Jaunimo ir sporto ministerija kasmet skelbia ir vykdo tautinio-patriotinio ugdymo projektų konkursą. Šiems projektams įgyvendinti teikiama finansinė parama.

Su Ukrainos jaunimo ir sporto ministerijos pateiktu Ukrainos patirties vaikų ir jaunimo tautinio-patriotinio ugdymo srityje apibendrinimu ir jo vertimu į lietuvių kalbą galima susipažinti čia: anglų kalba >>>, vertimas į lietuvių kalbą >>>.

Atkreipdama dėmesį į tai, kad Ukrainos žmonių nusiteikimas ginti savo šalį be jokios abejonės siejasi su didelėmis valstybės pastangomis stiprinti savo šalies žmonių patriotines nuotaikas, Etninės kultūros globos taryba primena apie kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“ priimtą rezoliuciją >>>.

Šioje rezoliucijoje išreiškiamas susirūpinimas dėl itin kritiškos etninės kultūros būklės Lietuvoje, lietuviškos tapatybės ir lietuvių kalbos pažeidžiamumo. Šioje rezoliucijoje, kurią parengė Etninės kultūros globos taryba kartu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, Seimo laikinąja Etno bičiulių grupe, laikinąja Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupe, kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Seimą, raginant inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl etninės kultūros ugdymo plėtros, etninės kultūros specialistų rengimo užtikrinimo, mokslinių tyrimų ir studijų lituanistikos prioriteto realaus įgyvendinimo, etninės kultūros plėtros kryptingo strateginio planavimo ir kitų etninės kultūros išsaugojimui strategiškai svarbių dalykų.

EKGT informacija
Nuotraukoje – ukrainiečių folkloro grupė „Babskyj kozačok“ dainuoja festivalio „Skamba skamba kankliai 2022″ koncerte „Už jūsų ir mūsų laisvę!”. Nuotrauka iš festivalio paskyros veidaknygėje >>>

2 KOMENTARAI

  1. … ir ????? JAU DAUGIAU KAIP 30 METŲ PEZAMA APIE TAI.
    o situacija visose srityse nesustabdomai blogėja. Gaila, kad tai tik šauksmas tyruose.
    Apsidairom ir su liūdesiu konstatuojam – nėra nei jėgos nei potencialo pokyčiams. Tik planingas susinaikinimas. Seniau jį vadino internacionalizmu (kas prieš tas imperialistų tarnas), o dabar vadinamas globalizacija (globali Lietuva) ir čia, kas prieš tas imperialistų tarnas. Paradoksas. Ne – dielektinė raida.

Komentarai nepriimami.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Kodėl negalima tikėti istorija?

Šis tekstas yra VU TSPMI prof. Alvydo Jokubaičio paskaita skaityta Ateitininkų federacijos, Laisvos visuomenės instituto ir Krikščionių profsąjungos...

Daugiau kaip 40-ies partizanų palaikai kelerius metus dėl lėšų neskyrimo saugomi nepalaidoti

Valstybei neskiriant lėšų įrengti specialų memorialą Leipalingio kapinėse Druskininkų savivaldybėje, daugiau kaip 40-ies partizanų palaikai kelerius metus saugomi...

Edvardas Čiuldė. Viešas džentelmeno skundas dėl moterų nepatikimumo

Moteris reikia gerbti net tada, kai baigiasi meilė! Užkeikimas tapęs niekiniu, subanalėjęs ir susidėvėjęs dėl pernelyg dažno vartojimo,...

Kviečiama į paminėjimą: nekaltumą vertina ne komisijos ar istorikai, o tik teismas

2025 m sausio 12 d. Ukmergėje, Lėno miestelyje ir Lėno miške minimas žymiausias Vyčio apygardos partizanų mūšis su...