Tautinių mažumų įstatymas priimtas. Ar jis taps įrankiu pavojingiems reikalavimams įgyvendinti?

Vilnius, 2024 m. lapkričio 7 d. savo kadenciją baigiantis Seimas, nepaisydamas visuomenininkų įspėjimų ir boikoto iš trijų pagrindinių opozicijos frakcijų, priėmė Tautinių mažumų įstatymą Nr. XIV–3917.

Už įstatymą balsavo Tėvynės sąjungos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijų nariai, iš viso 67 Seimo nariai, o 4 Seimo nariai susilaikė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Demokratų „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos socialdemokratų frakcijų atstovai šį balsavimą boikotavo.

Visuomenininkai, susibūrę į asociaciją „Talka kalbai ir tautai“, prieš šį balsavimą dar kartą ragino Seimo narius nepritarti įstatymo projektui, įspėdami apie pavojus, kuriuos jis gali sukelti Lietuvos valstybės vientisumui, ilgalaikiams tautos interesams ir piliečių integracijai. Tačiau, kaip rodo balsavimo rezultatai, šie įspėjimai paskutines dienas Lietuvą valdančiosios Seimo daugumos buvo ignoruoti.

Įstatymas – tik „tuščias aplankalas“?

Po balsavimo, kaip ir buvo tikėtasi, pasisakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narė, išreikšdama nepasitenkinimą ir vadindama priimtą įstatymą „tuščiu aplankalu“, kurį, jos žodžiais, „kitos kadencijos Seimas stengsis užpildyti turiniu“. Toks pareiškimas kelia nerimą ir patvirtina visuomenininkų išreikštą susirūpinimą dėl šio įstatymo kaip pavojingo precedento, kuris gali tapti pagrindu lenkų bendruomenės keliamų radikalių reikalavimų įgyvendinimui.

„Talka kalbai ir tautai“ anksčiau pateikė pagrindinius argumentus prieš šį įstatymą, pabrėždama, kad įstatymas gali sukelti šiuos pavojus:

1. Netinkamas tautinių mažumų sąvokos taikymas – projekte tautinės mažumos statusas priskiriamas ir bendrijoms, turinčioms savo tautines valstybes, kaip lenkai ar rusai. Tokios bendrijos Lietuvoje neturėtų gauti išskirtinių privilegijų, teigia visuomenininkai, ir ragina tautinės mažumos statusą suteikti tik grupėms, neturinčioms savo valstybių, pvz., karaimams​.
2. Įstatymo perteklinis pobūdis – asociacijos teigimu, jau egzistuojančiuose teisės aktuose pakankamai reglamentuojami tautinių mažumų klausimai. Naujų struktūrų, kaip „Tautinių mažumų švietimo taryba“, įvedimas tik didintų biurokratinį aparatą ir skatintų tautinę atskirtį.
3. Teritorinio vientisumo pavojus – šis įstatymas atveria kelią tautinei segregacijai, įteisinant galimybę mokytis ne valstybine kalba. Toks sprendimas gali kurti pavojingą atskirtį, ypač pietryčių Lietuvoje, kur tautinių mažumų skaičius yra reikšmingas, ir skatinti separatistines nuotaikas​.
4. Radikalių reikalavimų kelias – visuomenininkai perspėjo, kad įstatymo priėmimas gali tapti pretekstu ateityje įteisinti Lietuvos lenkų-katalikų frakcijos reikalavimus dėl lenkų kalbos kaip regioninės kalbos, lenkiškų pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis, ir kitus. Tokie reikalavimai būtų žalingi valstybės interesams ir skatintų tautinį susipriešinimą​.

Visuomenininkai: Šis sprendimas kelia grėsmes Lietuvos ateičiai

„Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas po balsavimo komentavo: „Šis įstatymas įteisina pavojingą precedentą. Šiandien turime „tuščią aplankalą“, o kas jį užpildys – parodys laikas. Tačiau jau dabar matome grėsmę, kad valstybės interesai bus paaukoti dėl trumpalaikių politinių manipuliacijų.“

Šis balsavimas dar kartą parodė, kad kai kurių Lietuvos politinių jėgų ir užsienio valstybių pastangomis nuolat kurstomas tautinių mažumų klausimas Lietuvoje yra nepagristai užaštrintas ir potencialiai pavojingas valstybei.

Nepaisant visuomenininkų perspėjimų ir opozicijos boikoto, valdančiosios partijos pasirinko ignoruoti šiuos įspėjimus.

Kokios bus ilgalaikės šio sprendimo pasekmės, parodys laikas, tačiau visuomenės susirūpinimas dėl galimų pavojų aiškiai rodo – tai sprendimas, kuris kelia nerimą dėl Lietuvos ateities ir stabilumo.

Pozicijos.org prierašas:

„Konservatoriai“ surinko lygiai tiek balsų kiek reikėjo – 71.

Jei A. Ažubalis, V. Rakutis, A. Jakavonytė, L. Kasčiūnas būtų nedalyvavęs balsavime, būtų neužtekę balsų. Parsidavė… o vaidina patriotus.

GĖDA!