Teatro laboratorijoje „Mes – Prancūzija‘23“ paskelbti nugalėtojai

Olga Polevikova. Mes – Prancūzija. Foto Artur Svorobovič .

Vilniaus senojo teatro sezoną vainikavo teatro laboratorija „Mes – Prancūzija‘23“, vykusi birželio 1–11 dienomis. Renginių metu žiūrovai susipažino su trimis skirtingomis šiuolaikinėmis prancūzų dramomis. Dvi pjesės žiūrovams jau pažįstamos – Albert‘o Camus „Kaligula“ ir Joël Pommerat‘o „Dviejų Korėjų susijungimas“ bei Jean-Luco Lagarce‘o pjesė ,,Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“ dar nestatyta Lietuvos teatruose. Laboratorijoje dalyvavo jaunosios kartos teatro režisieriai: Kotryna Siaurusaitytė, Jokūbas Brazys ir Monika Klimaitė.
Birželio 9–11 dienomis žiūrovai turėjo išskirtinę galimybę pamatyti per keletą dienų gimusius spektaklių eskizus. Po kiekvieno eskizo peržiūros vyko vieši aptarimai su režisieriais, žiūrovais bei teatro kritikais.

„Mes – Prancūzija‘23“ rezultatas – tikras proveržis“

„Šių metų teatro laboratorijos „Mes – Prancūzija‘23“ rezultatas – tikras proveržis,“ – džiaugiasi VST vadovė Olga Polevikova. Vertinimo komisija (VST vadovė Olga Polevikova, VST vadovės pavaduotoja.

Agnė Mažvilaitė, teatrologė Daiva Šabasevičienė, VST literatūrinės dalies vedėjas Gytis Norvilas, režisierius Jurijus Butusovas) neišrinko vieno nugalėtojo. Visi trys darbai buvo puikiai įvertinti, todėl jaunųjų režisierių pasirinkti kūriniai taps Vilniaus senojo teatro repertuariniais spektakliais. Komisijos narys Jurijus Butusovas apibendrina: „Trys jaunieji režisieriai teatro laboratorijoje atsiskleidė savo branda, aktoriai – profesionalumu, todėl visi eskizai yra verti likti teatro repertuare ir būti parodyti teatro scenose.“

Pagrindinis teatro prizas atiteko aktorei Editai Gančarovai, vaidinusiai Alberto Camus „Kaligula“ spektaklio eskize. Ji nustebino ir žiūrovus, ir vertinimo komisiją. D. Šabasevičienė pažymėjo, kad E. Gončarova išsiskyrė neįtikėtinu plastiškumu, jautrumu ir atsidavimu kuriant Jokūbo Brazio kaligulišką pasaulį.

Ir vėl aktuali Albert‘o Camus „Kaligula“

Pirmasis spektaklio eskizą publikai pristatė režisierius, Oskaro Koršunovo ir Eimanto Nekrošiaus mokinys – Jokūbas Brazys. Jis kartu su aktoriais Viačeslavu Lukjanovu, Edita Gončarova ir Aleksandru Kanajevu aktualizavo visiems gerai žinomą, Lietuvoje ne kartą statytą Albert‘o Camus pjesę „Kaligula“.

Kaligula. Foto Artur Svorobovič.

„Mane traukia tyrinėti egzistencinę baimę, beviltiškumą ir beprotybę. Pragaras, kurį kuria Kaligula, yra pasipriešinimas neišvengiamybei. (…) Druzilos mirtis atvėrė Pandoros skrynią, o degančios rankos yra nepajėgios jos užverti. Kaligula – tai odė nerimui,“ – teigia Jokūbas Brazys.

Penkių moterų laukimo šokis

Pagal Jean-Luco Lagarce‘o pjesę ,,Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“ spektaklio eskizą režisavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė, režisieriaus Eimunto Nekrošiaus studentė Kotryna Siaurusaitytė: „Man pasirodė gražu, kad pjesė tarsi neužbaigta, kad joje daugiau pauzių nei veiksmo. Tai atveria erdvę interpretacijoms, sužadina norą mąstyti apie meilės, pasiaukojimo, tiesos prigimtį.“

Prancūzų aktoriaus, režisieriaus ir dramaturgo Jean-Luco Lagarce‘o kūrinys pasakoja apie penkias moteris – senelę, motiną, seseris – daug metų laukusias anūko, sūnaus, brolio. Moterų, kurių gyvenimas sustojęs ir įstrigęs viename name. Spektaklio eskize vaidmenis sukūrė: Jelena Orlova, Anastasija Špakovskaja, Aleksandra Metalnikova, Anžela Bizunovič ir Valentina Lukjanenko.

„Meilė – tai ne tik būti kartu, bet ir nebūti.“

Perskaityti naujai prancūzų autoriaus Joël Pommerat‘o kūrinį „Dviejų Korėjų susijungimas“ ėmėsi Monika Klimaitė. Jaunoji kūrėja teatro režisūrą baigė Klaipėdos universiteto menų fakultete, studijas gilino Didžiosios Britanijos universitetuose, o dabar yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos teatro režisūros doktorantūros studentė.

Vieno ryškiausio pastarųjų metų dramaturgo ir režisieriaus Joëlio Pommerat‘o parašyta pjesė „Dviejų Korėjų susijungimas“ sukonstruota iš dvidešimties scenų. Režisierė M. Klimaitė teatro laboratorijos metu žiūrovus supažindino su pasirinktomis dešimt scenų, išskleidžiančių įvairiasliuoksnę santykių panoramą.

Monikai Klimaitei ši pjesė – žvilgsnis į meilę plačiąja prasme, į jos veikimo mechanizmą: „Skaitydama pagalvojau, kad meilė – tai ne tik būti kartu, bet ir nebūti. Kad tai nėra tik tai, kas mus jungia, bet tikriausiai ir tai, kas skiria, vieną nuo kito atitolina.“

Pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“ scenoje improvizavo aktoriai: Jelena Juščenko, Nikolajus Antonovas, Jevgenija Karpikova, Telmanas Ragimovas.

Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus. Foto Artur Svorobovič.

Prancūziška promenada Basanavičiaus gatve

Teatro laboratorijos „Mes – Prancūzija‘23“ rėmuose vyko ekskursijos „Teatrinė Pohulianka“ kartu su gide, tinklaraščio „Vilnius Mood“ kūrėja Rita Peterson ir VST aktore Jekaterina Makarova. Promenados metu vilniečiai ir miesto svečiai galėjo išgirsti įdomių J. Basanavičiaus g. istorijų, atrasti prancūziškų ženklų, užsukti į Vilniaus senojo teatro užkulisius.

Teatro laboratorijos spektakliai – naujajame VST sezone

Teatro laboratorijos tradicija gimė 2022-aisiais festivaliu „Mes – Ukraina“. Teatro laboratorijos pagrindinis prizas – teisė Vilniaus senajame teatre kurti spektaklį pagal eskizui pasirinktą kūrinį. Šiais metais visi kūrėjai, dalyvavę laboratorijoje, laimėjo tokią teisę. Ateinantį teatro sezoną bus pastatyti šie spektakliai: Alberto Camus „Kaligula“ (rež. J. Brazys), Jean-Luco Lagarce‘o ,,Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“ (rež. K. Siaurusaitytė) ir Joël Pommerat‘o „Dviejų Korėjų susijungimas“ (rež. M. Klimaitė).

Vilniaus senasis teatras
J. Basanavičiaus g.13, Vilnius
www.vsteatras.lt

Reklama

Susiję straipsniai

„Kalbėkit rusiškai!“

Vytautas Sinica | Veidaknygė Sprendžiant iš kitų įrašų, tikrai liberalaus žmogaus įspūdžiai. Kaune jau aiškiai jaučiasi, kad kalbėti lietuviškai nebėra...

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai trisdešimt devintoji (rugsėjo 19) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Agresoriaus pajėgos vėl atakavo Ukrainos teritoriją dronais ir raketomis. Ukrainiečiai numušė visus 42 Shahedus ir...

Vytautas Radžvilas. Savarankiška istorijos politika – suverenių valstybių privilegija

Rugsėjo 16 d. Seime vyko konferencija „Valstybinė istorijos politika: reikia nacionalinio susitarimo“. Joje prof. Vytautas Radžvilas perskaitė pranešimą...

Laima Kalėdienė: dirbantiems aptarnavimo srityje reikės mokėti lietuviškai. Ar tikrai?

Rugsėjo 12 dieną Seime pirmuoju balsavimu gana vieningai pritarta Valstybinės kalbos įstatymo pataisai dėl reikalavimo mokėti valstybinę kalbą...